infa.lt

Simonas Gentvilas | Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Seimo nariai, liberalai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas, teigdami, kad Gegužės 1-oji, kaip darbo žmonių šventė, prarado savo pirminę prasmę, todėl žmonėms yra neaktuali ir paliktina tik kaip minėtina, pateikė įstatymo pataisas, kuriomis ši diena būtų išbraukta kaip šventinė nedarbo diena iš Atmintinų dienų įstatyme įrašytų sąrašo, paliekant ją tik kaip minėtiną dieną.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Gegužės 1-oji didelei daliai visuomenės nebeturi šventinės reikšmės ir asocijuojasi su sovietine valstybės praeitimi.

Lietuvoje nėra susiformavusios Gegužės 1-osios šventimo tradicijos. Šią laisvą dieną daugelis žmonių skiria asmeninėms reikmėms, o ne minėjimams.

 Suprantama, kad XIX amžiuje, kai gamybos procesas buvo gana brutalus, tekdavo dirbti sunkiomis sąlygomis, tokios šventės, kaip Gegužės 1-oji, turėjo aiškią prasmę.

Tačiau šiandien takoskyra tarp darbdavių ir darbuotojų yra labai menka. Taigi, pirminė Gegužės 1-osios šventės idėja, šiandien tampa neaktuali.

Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – Gegužės 1- ąją dieną išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo, papildant kasmetinių darbuotojų atostogų dienų skaičių papildoma viena diena ir paskelbti Gegužės 1-ąją tik atmintina diena.

Šiuo įstatymų projektų rinkiniu suderinamos Atmintinų dienų, Švenčių dienų įstatymų ir Darbo kodekso nuostatos, aiškinamajame rašte rašo liberalai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas.

Kodėl šiems politikams taip parūpo Gegužės 1-ąją išbraukti iš šventinių nedarbo dienų sąrašo?

Viena iš galimų priežasčių – ši diena – tai potenciali protestų prieš valdžią diena, ne minėjimų, apie kuriuos kalba liberalai, o būtent protestų, kai turėdami laisvadienį gali protestuoti visi šalies žmonės.

Išbraukus šią dieną iš laisvadienių sąrašo, potencialiuose protestuose galėtų dalyvauti kur kas mažiau žmonių, nes dauguma jų būtų priversti dirbti.

Galima manyti, jog turėdami omenyje blogą Lietuvos ekonominę situaciją, o perspektyvoje prognozuodami ir jos blogėjimą – liberalai galimiems būsimiems protestams ruošiasi iš anksto, siekdami panaikinti bendros protesto dienos visiems sąlygas, ir tvirtindami, jog ši šventė susijusi su sovietiniu paveldu, nors ir šiandien niekur nedingo nei dirbantys žmonės, nei jų problemos dėl valdžios sprendimų, nei poreikis savo interesus ginti viešose bendrose akcijose.

Pirmasis Gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena paskelbė ne sovietinis lageris, o 1889 m. vykęs Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas, dar gerokai prieš TSRS atsiradimą.

Papildyta 14:20 val.

Seimas balsavimu išbraukė šį klausimą iš darbotvarkės net nesvarstęs.