infa.lt

Europos centrinis bankas šį ketvirtadienį ketina padidinti palūkanų normas iki aukščiausio lygio per daugiau kaip 20 metų, nors euro zona pateko į recesiją, praneša „Politico” leidinys.

Analitikai ir investuotojai lažinasi, kad politikai dar kartą padidins palūkanų normas 0,25 procentinio punkto ir pagrindinė indėlių palūkanų norma pasieks 3,5 procento. Paskutinį kartą tokia aukšta ji buvo 2001 m.

Christine Lagarde anksčiau šį mėnesį sakė, kad ECB artėja prie „kreiserinio aukščio”, be to, pasaulinė aplinka taip pat keičiasi, nes plačiai tikimasi, kad JAV Federalinė rezervų sistema trečiadienį sustabdys savo griežtinimo ciklą. (kitaip tariant visa palūkanų normų didinimo procedūra vyksta globaliu mastu – FRS + ECB – infa.lt past.)

Tačiau net ir po precedento neturinčios ECB kampanijos, kurios metu palūkanų normos buvo padidintos nuo – 0,5 % liepos mėnesį (praeitų metų) iki 3,25 % gegužės mėnesį, bendroji infliacija tebėra daugiau kaip tris kartus didesnė už centrinio banko nustatytą kainų stabilumo tikslą, t. y. pernelyg didelė, kad ECB galėtų skelbti pergalę.

Valdybos narė Isabel Schnabel praėjusią savaitę sakė, kad paties banko prognozės, kurios bus atnaujintos ketvirtadienį, reiškia, kad infliacija viršys tikslinę vertę ištisus ketverius metus, kol vėl bus mažesnė nei siekiami 2%

Vis labiau atrodo, kad blogiausia jau praeityje: bendroji infliacija sumažėjo greičiau nei tikėtasi – nuo spalį pasiekto 10,6% aukščiausio lygio iki 6,1% gegužę. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiami nepastovūs maisto ir energijos komponentai ir kuri laikoma patikimesniu pagrindinės infliacijos tendencijų rodikliu, balandį pradėjo mažėti, o vartotojų infliacijos lūkesčiai labai sumažėjo.

Tuo pat metu regiono ekonomika atrodo serganti. Nors šį ketvirtį ekonomika turėtų šiek tiek augti, oficialiais duomenimis, techniškai euro zonos ekonomika žiemą patyrė recesiją, o silpni gamybos užsakymų ir bankų skolinimo duomenys rodo, kad ateityje laukia dar daugiau problemų.

„Sunku įžvelgti kokių nors realių augimo perspektyvų horizonte”, – perspėjo UniCredit ekonomistas Erikas Nielsenas.

Paprastai tokio ekonomikos silpnumo užtektų, kad kainos būtų suvaldytos. Tačiau rekordiškai mažas nedarbas palaiko aukštą vidaus paklausą net ir ekonomikai neaugant, o didėjantis nepasitikėjimas senais ekonominiais modeliais didina skepticizmą tikintis, kad infliacijos pabaisa buvo nužudyta.

„Nėra aiškių įrodymų, kad bazinė infliacija pasiekė viršūnę”, – praėjusią savaitę įspėjo Christine Lagarde.

Dėl naujausios darbo užmokesčio dinamikos ECB bus itin budrus. Vienam darbuotojui tenkantis darbo užmokestis – istoriškai mėgstamiausias ECB darbo užmokesčio rodiklis – pirmąjį ketvirtį per metus padidėjo 5,2%.

Tai turėtų „kelti rimtą susirūpinimą ECB, nes tikimasi, kad per vasarą jis didės”, – sakė Danske Bank ekonomistas Piet Haines Christiansen. Vyriausybės subsidijos energetikai, dėl kurių padidėjo disponuojamosios pajamos, bankui taip pat tebekelia susirūpinimą.

Tikėtina, kad dėl tokių nuogąstavimų Lagarde negalės pateikti aiškių gairių, kada ECB tikriausiai nustos didinti palūkanų normą, todėl ji bus priversta pabrėžti centrinio banko priklausomybę nuo gaunamų ekonominių duomenų.