infa.lt

Prieš ketverius metus, kai Kalifornijoje įsikūrusio ir šį sektorių įkūnijančio gamintojo „Beyond Meat” (Beyond Meat) akcijos buvo paskelbtos viešai, mėsos alternatyvų akcijos pakilo, tačiau akcijų kainų kritimas rodo, kad rizikos kapitalo investicijos galėjo aplenkti rinkos realijas, rašo amerikiečių „Newsweek” leidinys.

Dėl susirūpinimo mėsos pramonės poveikiu aplinkai ir anglies dvideginio pėdsaku pastaraisiais metais išpopuliarėjo augaliniai pakaitalai. Rinkos akcijos rodo, kad investuotojai suskubo į naują maisto tendenciją, tačiau nauji duomenys rodo, kad jų akys galėjo būti didesnės nei skrandžių talpa.

Nors 2019 m. „Beyond Meat” buvo verta daugiau nei 14 mlrd. dolerių, penktadienį jos vertė siekė vos 827,24 mln. dolerių. Per pastaruosius ketverius metus jos akcijos atpigo apie 95%.

Kalifornijos Daviso universiteto žemės ūkio ekonomikos profesorius Danielis Sumneris (Daniel Sumner) „Newsweek” sakė, kad taip dažnai nutinka su naujoviškais įprastinių produktų pakaitalais.

Pasak jo, ankstyvosios investicijos neatsiperka būtent dėl to, kad rizika yra didelė ir spekuliatyvi.

Tokie investavimo ciklai nėra naujiena žemės ūkio ir maisto produktų rinkose, tačiau apie mėsos pakaitalus plačiai rašoma žiniasklaidoje, nes jie yra platesnio pokalbio apie klimato kaitą ir maisto trūkumą dalis.

JAV žemės ūkio departamento duomenimis, žemės ūkyje sunaudojama 80% šalyje suvartojamo vandens. Be to, mėsa reikalauja didesnių vandens sąnaudų nei daržovės. Pavyzdžiui, vienam svarui jautienos pagaminti reikia 1 800 galonų vandens.

Palyginimui, „Beyond Burger” mėsainiui sunaudojama 99% mažiau vandens nei jautienos m4sainiui.

„Amerikiečiai kiekvieną savaitę suvalgo apie 3 mėsainius, tačiau, jei jie vienerius metus pakeistų vos vieną iš šių jautienos mėsainių į „Beyond Burger” mėsainį be mėsos, tai būtų tas pats, kas visiems metams iš kelių pašalinti 12 mln. automobilių”, – rašoma bendrovės 2019 m. tinklaraščio įraše (tyrimų duomenų, patvirtinančių šį teiginį nematėme – infa.lt past.).

O kadangi labiausiai maisto stokojantys pasaulio gyventojai labiausiai rizikuoja nukentėti nuo su klimatu susijusių reiškinių, augalinės alternatyvos buvo palankiai įvertintos kaip veiksmingas atsakas į pasaulinį badą.

Minesotos universiteto Aplinkos instituto 2013 m. atliktoje analizėje nustatyta, kad jei esama dirbama žemė būtų naudojama žmonėms tiesiogiai maitinti, o ne gyvūnams šerti prieš jų suvalgymą, būtų pamaitinta 4 mlrd. žmonių daugiau.

Tačiau esami mėsos pakaitalai nėra tokie įperkami kaip tikra mėsa ir nėra pakankamai panašaus skonio. Be to, neįrodyta, kad jie yra sveikesni už tikrą mėsą. Taigi daugelis vartotojų negali pateisinti išleidžiamų pinigų, skirtų augalinės kilmės produktams, kad padėtų planetai.

Jeilio universiteto Jeilio-Griffino prevencijos tyrimų centro įkūrėjas Davidas Katzas sakė, kad augalinės mėsos produktai, tokie kaip „Beyond Meat”, nėra maistinės alternatyvos įprastiniams augaliniams maisto produktams, pavyzdžiui, pupelėms ar lęšiams, kurie patys savaime turi pakankamai maistinės vertės.

Problema yra ta, kad būtent taip buvo pristatoma informacija apie šias mėsos alternatyvas.

„Iš pradžių šie produktai galėjo būti pripažinti kaip kvietimas tiems, kurie šiuo metu valgo daug mėsos ir nenori jos atsisakyti, turėti jautienos ir jos nevalgyti”, – sakė jis „Newsweek” leidiniui.

„Tikėtina, kad augalinės kilmės mėsos šalininkai per daug pardavinėjo, o priešininkai per daug sureikšmino, todėl iki šiol važinėjame kaip ant kalnelių”, – sakė Katzas. „Jei nuo pat pradžių būtų buvę atsižvelgta į šios naujovės niuansus, pradinė rinkos vertė galėjo būti mažesnė, tačiau bendra rinkos padėtis dabar būtų daug geresnė.”

Nors akcijų rezultatai rodo, kad esamų mėsos pakaitalų, tokių kaip „Beyond Meat”, gali nepakakti, kad vartotojai atsisakytų mėsos, ekspertai tikisi, kad pakaitalai, išauginti iš gyvūnų kamieninių ląstelių, nenaudojant pačių gyvūnų, bus sėkmingesni.

Pirmieji tyrimai rodo, kad šių alternatyvų kainos būtų ekonomiškesnės, tačiau kol kas rinkoje nėra komercinių produktų, nėra rinkos duomenų, kurie parodytų, ar taip yra iš tikrųjų.

„Kai kurios naujovės gali iš tiesų sukrėsti maisto ateitį, o kitos greičiausiai išnyks”, – sakė Sumneris. „Labai sunku būti įsitikinusiems, kad žinome, kaip išrinkti nugalėtojus.”

Nors jis nežino, kas toliau nutiks šiame sektoriuje, Katzas sakė, kad tikisi, jog naujos alternatyvos taps patrauklesnės mėsos mėgėjams, kad pakaitalai galėtų veiksmingai „sumažinti vyraujantį mūsų mitybos poveikį aplinkai ir beprasmišką žiaurumą mūsų bendrakeleivių (gyvūnų) atžvilgiu, kuriuo grindžiama tipiška šiuolaikinė mityba”.

infa.lt pastaba: Straipsnyje skaitome daugiau apie ekonominę šio klausimo pusę, į kurią įtraukti ir ideologijos elementai – esą padėsime Žemei, gamtai, stabdysime klimato kaitą ir pan.

Tačiau nepaliečiama pagrindinė tema – kaip tai atsilieps patiems žmonėms – juk mėsa, tai natūralus gyvosios gamtos maisto grandinės elementas, biologiškai numatytas žmogaus DNR, kaip visų organizmui reikalingų elementų ir medžiagų koncentratas.

Prisiminkime ir tai, kad auginant didžiuliais kiekiais augalinius maisto produktus – suvartojama galybė trąšų, kurių gamybos niekas neįskaičiuoja į augalinio maisto gamybos sąnaudas. Auginti žolei pievose trąšų nereikia – ji puikiai auga pati.

Atsisakius mėsos, tam, kad pakeistume tą koncentratą, turėsime gerokai padidinti suvartojamų maisto produktų asortimentą ir net apimtis, nes atskirai paimtame augaliniame maiste nėra tokios reikalingų žmogaus organizmui medžiagų įvairovės, kiek jos yra, sakykime, kepsnyje.

Atmetus visas ideologines nuostatas – mėsa yra žmonijos maistas nuo pat jos atsiradimo pradžios.

Straipsnyje minima, kad dirbtinio „mėsainio” gamyba reikalauja mažiau vandens, tačiau nutylima kodėl jis kainuoja brangiau nei jautienos.

Atsakymas galėtų būti – šalutinės technologinės manipuliacijos verčiant augalinius produktus į dirbtinę mėsą.

Kaži kiek jos prisideda prie „anglies pėdsako”?

Ar kažkas tiki, kad žmogus gali pagaminti geresnį maisto produktą savo organizmui nei tai jau yra padariusi Gamta?