infa.lt

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir gynybos ministras Paulas Johnssonas mano, kad šalis galėtų laikinai dislokuoti NATO karius savo teritorijoje prieš oficialiai prisijungdama prie Šiaurės Atlanto aljanso.

Jie sakė, kad tokios derybos galėtų prasidėti artimiausiu metu.

„Vyriausybė nusprendė, kad Švedijos ginkluotosios pajėgos ateityje galėtų pradėti rengti bendras operacijas su NATO ir aljanso šalimis. Pasirengimas galėtų apimti laikiną užsienio technikos, įvairių karinių transporto priemonių ir personalo bazavimą Švedijos teritorijoje”, – rašoma Švedijos laikraštyje „Dagens Nyheter” paskelbtoje Ulfo Kristerssono ir Paulo Johnssono skiltyje.

Švedijos pareigūnai mano, kad dislokuodami NATO karinį personalą Švedijos teritorijoje jie „didina valstybės gynybinius ir saugumo pajėgumus”, taip pat „siunčia aiškų ir nedviprasmišką signalą Rusijai”.

Švedijos gynybos ministras ir ministras pirmininkas mano, kad Rusija kelia rimtą grėsmę Švedijos saugumui ir tokį statusą išlaikys net šaliai įstojus į NATO.

Švedija kartu su Suomija pateikė prašymą įstoti į NATO 2022 m. pabaigoje. Kovo 22 d. Švedijos parlamentas pritarė šalies narystei aljanse, o kovo 1 d. analogišką sprendimą priėmė Suomijos parlamentas.

Pavasarį Švedijos paraiškos nepatvirtino Turkija ir Vengrija. Suomija su tokiomis problemomis nesusidūrė, ir balandį. šalis buvo oficialiai priimta į NATO.

Švedija tęsia konsultacijas su Vengrijos ir Turkijos pusėmis, siekdama narystės NATO iki 2023 m. pabaigos.

Birželio 4 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Švedijos valdžios institucijos įvykdė visas Turkijos iškeltas sąlygas ir šalis dabar gali tapti visateise Šiaurės Atlanto aljanso nare.