infa.lt

foto: Medium.com

Europos statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį euro zonos BVP sumažėjo 0,1%. Prieš tai 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį įvyko panašus BVP susitraukimas.

Apie tai jau praneša ir „The Wall Street Journal” leidinys.

Du iš eilės BVP mažėjimo ketvirčiai yra recesijos požymis.

Didžiausią įtaką euro zonos BVP sumažėjimui 2023 m. pirmąjį ketvirtį turėjo reikšmingas 4,6% kritimas Airijoje.

Lietuvos ekonomika susitraukė 2,1%, o Nyderlandų – 0,7%. Vokietijoje, kuri taip pat patiria nuosmukį, pirmąjį ketvirtį BVP sumažėjo 0,3%.

Ekspertai prognozuoja, kad antrąjį ir trečiąjį ketvirčius euro zonos ekonomika „išliks nuosmukyje”. Bendrovės „Capital Economics” vyriausiasis Europos ekonomistas Endrius Kaningemas (Andrew Cunningham) CNN teigė, kad vartotojų išlaidoms „smarkiai smogė” didelė infliacija ir didėjančios palūkanų normos.

Diego Iscaro, „S&P Global Market Intelligence” Europos ekonomikos skyriaus vadovas, mano, kad smukimas tęsis iki metų pabaigos.

Vis dėlto, pasak jo, nesitikima, kad ši situacija „sulaikys ECB nuo palūkanų normų didinimo kitą savaitę”.

Tačiau ekspertas tikisi, kad nors artimiausiu metu palūkanų normos ir toliau didės, „jos jau artėja prie augimo viršūnės”.

The eurozone’s economy slipped into recession at the start of the year as high energy and food prices following Russia’s invasion of Ukraine hit household spending https://t.co/FKzgUC8FJU

— The Wall Street Journal (@WSJ) June 8, 2023

Būtų keista, jei Lietuvos vyriausybė neturėtų šių duomenų.

Turi, tačiau švaisto lėšas lyg geriausio ekonomikos pakilimo laikais.

Vakar paskelbta, kad skolinasi 20 mln, kuriuos perduos kartu su dar 10 mln Ukrainai ir Moldovai. Plačiau apie tai…