infa.lt

Černobylio Atominė elektrinė

Vos pasibaigus žiemai ir ES sumažėjus dujų kainoms, Europos pareigūnai pamiršo draugišką įsipareigojimą vykdyti energetikos reformas ir grįžo prie įprastų kivirčų. „Žaliajam susitarimui”, kuris turėtų padėti Europai atsisakyti iškastinio kuro (skaitykite: rusiškų dujų) ir pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, vėl iškilo pavojus, rašo „Kommersant”.

Priežastis – amžinas klausimas, ar branduolinė energija turėtų būti laikoma ekologiška, ar ne.

Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, Europos šalys ėmė daryti retorinius pareiškimus apie būtinybę paspartinti Žaliojo susitarimo įgyvendinimą, kad būtų pasiekta nepriklausomybė nuo rusiško kuro tiekimo.

Tačiau nuo žodžių pereiti prie darbų nebuvo lengva. Po kelis mėnesius trukusių derybų Europos Parlamentas nenoromis patvirtino naujus Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos (pagrindinio Žaliojo susitarimo dokumento) parametrus, kuriais siūloma iki 2030 m. žaliosios elektros energijos gamybos dalį ES energijos balanse padidinti bent iki 42,5%, lyginant su dabartiniu 32% tikslu.

Iš pradžių Europos Parlamentas pasiūlė 45% tikslą, tačiau susidūrė su daugumos ES šalių, turinčių realistiškesnių planų, pasipriešinimu. Palyginimui, 2021 m. ES žaliosios energetikos dalis sudarė apie 22 procentus.

Ilgai ieškotas sprendimas vis dar gali žlugti: gegužę dokumentas buvo atšauktas iš balsavimo, o derybos grįžo į naują raundą, praneša Vakarų žiniasklaida. Dokumento peržiūros iniciatorė buvo Prancūzija, nusprendusi dar kovoti už atominių elektrinių teisę gauti puoselėjamą žaliąjį statusą – pažadą finansuoti naujus branduolinius projektus.

Prancūzija turi antrąjį pasaulyje ir pirmąjį ES pagal pajėgumą atominių elektrinių parką (61 GW, arba 62% visos šalyje pagaminamos elektros energijos).

Prancūzija, Vakarų žiniasklaidos žodžiais tariant, tiesiog pavertė atsinaujinančiųjų išteklių direktyvą savo įkaite ir įstūmė derybas į aklavietę. Paryžius reikalauja, kad būtų padidintas atominių elektrinių indėlis siekiant žaliosios energijos tikslo ir kad atominėse elektrinėse gaminamas vandenilis būtų pripažintas ekologišku.

Iki šiol tokiam vandeniliui buvo suteiktas tik menkinantis „mažo anglies dioksido kiekio” statusas. Prancūziją remia Slovakija, Vengrija, Lenkija ir Čekija, kurios taip pat nori gauti lėšų brangiai statomiems, bet pigiai eksploatuojamiems energijos blokams kurti.

Arši atominių elektrinių statybos priešininkė yra Vokietija, kuri 2023 m. uždarė paskutines šalyje esančias atomines elektrines.

Berlynas daro statymą ant vėjo ir saulės elektrinių, kurių bendra dalis šalies gamyboje 2022 m. pabaigoje sudarys apie 37%. Pasak Bloomberg šaltinių, Vokietijos politikai nelinkę daryti nuolaidų.

Vokietija teigia kovojanti prieš branduolinę energetiką vardan saugumo, tačiau įtariama, kad toks argumentas pirmiausia naudojamas kovai su pigesniais ir efektyvesniais konkurentais kaimyninėje šalyje. Tuo pačiu tektų pripažinti, kad savų atominių uždarymas buvo klaida.

Pasak „Bloomberg”, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per vakarienę su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptars kompromiso galimybę.