infa.lt

paveikslėlis: razorrobotics.com

Intelektas. Ar protingi žmonės mąsto greičiau? Vokietijos ir Ispanijos mokslininkų grupės atlikto tyrimo duomenimis, ne visada taip yra, o sudėtingų užduočių atveju kai kurie mažiau išvystyto intelekto žmonės turi pranašumą.

Suaugusio žmogaus smegenis sudaro milijardai neuronų, tarpusavyje sujungtų daugybe ryšių. Šie sudėtingi ir kartais painūs tinklai yra ir raktas į nuostabias smegenų galimybes, ir didelis iššūkis kelyje į jų pažinimą.

Kadangi sunku dirbti su gyvomis smegenimis, mokslininkai vis dažniau renkasi kompiuterinį modeliavimą, naudodami skaitmenines smegenų skenavimo priemones, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), ir matematinius modelius, pagrįstus teorinėmis žiniomis apie biologinius procesus.

Iš pradžių sukuriamas „bendras” žmogaus smegenų modelis, tačiau vėliau mokslininkai jį tobulina, naudodami atskirų asmenų duomenis ir kurdami „asmeninius” smegenų modelius.

Siekdama ištirti, kaip bendrieji intelekto rodikliai veikia įvairių užduočių atlikimo greitį, tarptautinė tyrėjų grupė sukūrė 650 „personalizuotų” žmogaus jungiamojo projekto (Human Connectome Project) dalyvių smegenų modelių.

Taip buvo veiksmingai atkurta kiekvieno tiriamojo smegenų veikla, analizuojant konkretaus asmens intelektinius rezultatus ir reakcijos laiką sprendžiant įvairias užduotis.

Vėliau šių modelių rodikliai buvo lyginami su pačių dalyvių, kuriems buvo siūloma išspręsti keletą vis sudėtingesnių užduočių, siekiant surasti elementus palaipsniui didėjančio sudėtingumo „dėlionėse”, rezultatais.

Tyrėjai nustatė, kad aukštesnį intelekto koeficientą turintys dalyviai greitai susidorojo su paprastomis užduotimis, tačiau sudėtingoms užduotims išspręsti prireikė daugiau laiko. Jų smegenų dalys buvo geriau sinchronizuotos, nuolat keisdamosi informacija ir lėtindamos galutinio sprendimo priėmimą.

Kita vertus, žemo IQ smegenys, priimdamos sudėtingus sprendimus, tiesiog „skubėjo”, užuot palaukusios, kol aukštesnės smegenų sritys užbaigs apdorojimo etapus, todėl jie dažniau klydo.

Remiantis mokslininkų išvadomis, paskelbtomis „Nature Communications” žurnale, apskritai „personalizuotų” modelių rezultatai atitiko gyvų žmonių smegenis, o tai įrodo, kad kompiuterinis žmogaus smegenų modeliavimas yra veiksmingas.

Ateityje tokie metodai galėtų būti taikomi medicinoje: pavyzdžiui, kompiuterinio modeliavimo pagalba gydytojas galėtų įvertinti, koks vaistas būtų veiksmingiausias gydant konkretų pacientą ir sukeltų mažiausiai šalutinių poveikių.