infa.lt

Amerikiečio autoriaus ekonomikos pamokėlė apie tai, kaip skirtingos visuomenės klasės žmonės turi skirtingos vertės pinigus juos išleisdami, rašo „American Thinker” leidinys.

Ne paslaptis, kad pastarųjų trejų metų infliacija, kurią sukėlė karantino blokavimas, privertė milijonus sunkiai besiverčiančių viduriniosios klasės amerikiečių išvirsti iš kojų.

Pagrindinės krypties ekonomistai, bandydami nuslėpti šį faktą, tvirtina, kad infliacija mažėja ir, kad JAV ekonomika netrukus grįš į santykinai „normalią” būklę iki metų pabaigos (taip mano dauguma).

Tokia prognozė iš dalies grindžiama pastaruoju metu sustiprėjusiu JAV dolerio indeksu, kurį daugelis (klaidingai) naudoja žalios valiutos perkamajai galiai kasdienėje ekonomikoje matuoti. Tačiau „ekspertai” nesako, kad dolerio indekso stiprumas nebus naudingas viduriniajai klasei tol, kol bus du atskiri doleriai.

Prieš pradedant nagrinėti šią problemą, pravers šiek tiek informacijos. JAV dolerio indeksas, kuris dažnai žymimas žymeniu USDX, rodo dolerio vertę šešių pagrindinių pasaulio valiutų, įskaitant eurą ir jeną, krepšelio atžvilgiu.

Jo vertė nustatoma pagal valiutų kursus, o didžioji dalis (beveik 60%) tenka eurui.

Tarptautinių valiutų pasaulis gali būti paslaptingas ir painus, tačiau padės suprasti ši taisyklė: kai šalies valiuta nuolat stiprėja, tai paprastai reiškia, kad stiprėja ir šalies ekonomika.

Ir atvirkščiai, nuolat silpnėjanti valiuta reiškia, kad šalyje vyksta infliacija, kuri kenkia ekonomikai. Didžiąją dalį 2020 ir 2021 m. „pandemijos” metų JAV dolerio indeksas iš tikrųjų silpnėjo, o tai rodė, kad Federalinis rezervų bankas vykdė didžiulį pinigų spausdinimą (tariamai siekdamas neutralizuoti blogą karantino blokavimo poveikį).

Vidutinės viduriniosios klasės amerikiečiui silpnas doleris rodė, kad dabar visi moka už viską, pradedant maistu, degalais ir baigiant nuoma. Tačiau, silpnas dolerio indeksas iš tikrųjų reiškė tai, kad Vašingtono įsakymai sustabdyti darbus kelia pavojų JAV ekonomikai.

Todėl, mažėjant dolerio indeksui, Amerika nebebuvo patraukli vieta užsienio investuotojams laikyti joje savo pinigus.

Nei Vašingtonas, nei Volstritas negalėjo ilgai pakęsti tokios padėties, todėl 2021 m. antrąjį pusmetį silpno dolerio problema buvo „išspręsta”. Būtent tada JAV dolerio indeksas apsivertė ir pradėjo didelį ralį, kurio metu per 16 mėnesių jo vertė padidėjo beveik 30%, o 2022 m. pabaigoje pasiekė daugiametę viršūnę.

Per šį dolerio indekso gerėjimo laikotarpį Amerikos vartotojai kai ką pastebėjo: jų finansinė padėtis tikrai negerėjo. Degalų kainos ir toliau laikėsi ties daugiau kaip dešimtmetį nematytu lygiu, o kelionė į maisto prekių parduotuvę tapo nerimą keliančiu išbandymu.

Iki 2023 m. gegužės pabaigos viduriniosios klasės padėtis nedaug pagerėjo, nors dolerio indeksas vėl stiprėja.

Dėl šios paradoksalios situacijos kyla klausimas: ar iš tikrųjų žaidžia du doleriai – vienas „elitui”, kuris veikia korporacijų politikos sferoje, o kitas doleris skirtas eiliniam amerikiečiui?

Atsakymas į šį klausimą neabejotinai yra „taip”! Tiesą sakant, stipresnis JAV doleris ne visada reiškia, kad infliacija (čia laisvai apibrėžiama kaip didelės kainos) mažmeninėje prekyboje mažėja. Tai reiškia, kad gerėja šalies įmonių ekonomika ir tarptautinės prekybos padėtis.

JAV vartotojo perkamąją galią galima geriau įvertinti apverčiant mažmeninės benzino kainos vidurkį šalyje. GasBuddy.com duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje (gegužės 25 d.) yra 3,56 JAV dolerio už galoną (apie 3,8 litro).

Jei mintimis apversite toliau pateiktą degalinių kainų vidurkio diagramą, ji taps panašesnė į slankiąją lentą. Taip iš tikrųjų atrodo mūsų, kaip piliečių, doleris (kurį vadinu „vargšo doleriu”).

Klausiate, kodėl lyginu su benzino kaina?

Nes degalų kainos galiausiai lemia daugybės prekių, kurios gabenamos į sandėlius, parduotuves, kur mes, vartotojai, jas perkame, kainą.

Ir, žinoma, būtent degalų kainos labiau nei bet kuris kitas veiksnys didina (arba mažina) samdomų darbuotojų pragyvenimo išlaidas.

Tai reiškia, kad kol degalų kainos aukštos, pragyvenimo išlaidos taip pat bus didelės, o tai reiškia, kad infliacija daugumai amerikiečių yra gyva ir veiksminga. Ir tai mažai, o gal net visai nesusiję su JAV dolerio indeksu.

Atsakymo į klausimą, kodėl degalų kainos tokios didelės, ieškokite Vašingtono naftos politikoje.

Nuo pat naujosios administracijos prisaikdinimo Baltieji rūmai (kartu su kitais svarbiausiais departamentais) ėmėsi politikos, ribojančios naują naftos gavybą ir benzino perdirbimą.

Ši prieš naftą nukreipta politika neva grindžiama aplinkosauga, tačiau, kad ir kokie būtų jos motyvai, galutinis rezultatas – didesnės pragyvenimo išlaidos milijonams amerikiečių.

Pabaigai verta paminėti vieną politinį bromą: „Komunizmas visada kyla ant infliacijos bangos”.

Tai dar vienas būdas pasakyti, kad už autoritarizmą, kuris, kaip matome, nuo 2020 m. tampa vis įprastesnis, turi mokėti minios žmonių, nešdamas šią naštą ant savo pečių per mokesčius, o taip pat pr pinigų spausdinimą.

Ir kol dabartinis režimas linkęs ignoruoti teisėkūros procesą ir primesti savo darbotvarkę per privalomus vykdyti sprendimus ir vykdomuosius įsakymus (t. y. autoritarizmą), galite lažintis iš paskutinio „dolerio”, kad infliacija čia bus dar ilgai.

Ar pamenate kaip viskas vyko Lietuvoje tuo laikotarpiu?

– O dabar, kai pasinaudodami „Nepaprastąja” padėtimi valdantieji naudojasi nekontroliuojama teise leisti pinigus?