infa.lt

Remiantis nutekinta valstybių narių nuomonių apie šifravimą apklausa, socialistinė Ispanija pirmauja bandymuose uždrausti privačių žinučių siuntimo technologiją Europos Sąjungoje.

Nutekintas Europos Vadovų Tarybos dokumentas, kurį pirmasis gavo „Wired” technologijų leidinys, ir kuriame apklausiamos ES valstybės narės dėl siūlomo įstatymo, priversiančio žinučių siuntimo bendroves, tokias kaip „WhatsApp” ir „Signal”, panaikinti jų šifravimą ir nuskaityti privačių žinučių turinį, esą tam, kad būtų sustabdytas vaikų pornografijos plitimas.

Siūlomą teisės aktą kritikavo žmogaus privatumo teisių gynėjai ir technologijų ekspertai, kurie teigia, kad paslaugų teikėjai negali „nuskaityti” užšifruotų žinučių, nes pati galutinių žinučių siuntėjų esmė yra ta, kad jos matomos tik dalyvaujančioms šalims, o net pats paslaugų teikėjas negali peržiūrėti turinio.

Todėl toks įstatymas iš tikrųjų priverstų bendroves nutraukti savo šifruotų žinučių paslaugų teikimą.

Iš visų apklaustų šalių radikaliausia buvo Ispanijos socialistų vyriausybė, kuri paragino visiškai uždrausti „end-to-end” (ištisinis šifravimas) šifravimą visame bloke, sakydama: „Idealiu atveju, mūsų nuomone, būtų pageidautina įstatymiškai neleisti ES įsikūrusiems paslaugų teikėjams diegti galutinio šifravimo”.

Ispanijos atstovai toliau teigė, kad „mums būtina turėti prieigą prie duomenų”, ir ragino sukurti būdą, kaip būtų galima iššifruoti pranešimus.

Komentuodama dokumentą, Riana Pfefferkorn iš Stanfordo universiteto Interneto observatorijos sakė: „Tai yra labai svarbus dokumentas: „Mane šokiruoja tai, kad Ispanija atvirai teigia, jog turėtų būti priimti teisės aktai, draudžiantys ES įsikūrusiems paslaugų teikėjams diegti „end-to-end” šifravimą”.

Teisėsaugos šalininkai teigė, kad šifravimas padeda nusikaltėliams išvengti policijos, tačiau kiti pažymėjo, kad jei policijai būtų sukurtos „užpakalinės durys” arba pranešimų iššifravimo priemonės, įsilaužėliai arba vyriausybės galėtų lengvai įsilaužti į privačius pranešimus neteisėtais tikslais, o tai beveik panaikintų galimybę rašyti privačius pranešimus.

Europos skaitmeninių teisių gynimo organizacijos vyresnioji patarėja politikos klausimais Ella Jakubowska sakė, kad jos „nenustebino, bet vis dėlto šokiravo” Europos pareigūnų dokumente parodytas „tikrai paviršutiniškas” šifravimo technologijos supratimas.

„Jie nori išsaugoti šifravimo saugumą ir tuo pačiu metu turėti galimybę jį apeiti… Jie nori privatumo, bet taip pat nori beatodairiškai nuskaityti užšifruotus pranešimus”, – sako J. Jakubowska.

Galbūt, didžiausią nerimą kelia tai, kad 15 iš 20 ES Tarybos apklaustų šalių, pavyzdžiui, Kroatija, Kipras, Vengrija, Rumunija ir Slovėnija, išreiškė tam tikrą pritarimą šiai idėjai, o kitos šalys pasiūlė techniškai neįgyvendinamus problemos sprendimo būdus.

Pavyzdžiui, Airija ir Danija išreiškė pageidavimą, kad būtų galima patikrinti, ar žinutėse nėra vaikų pornografijos, nepanaikinant šifravimo, o tai techniškai neįmanoma.

Tuo tarpu Nyderlandai paragino suteikti galimybę prieš siunčiant žinutę nuskaityti žmonių telefonus, ar juose nėra seksualinio pobūdžio medžiagos apie vaikus, kad šifravimas liktų nepažeistas, tuo iškeldamos visuotinės policijos vykdomos žmonių asmeninių įrenginių stebėsenos perspektyvą.

„Yra … technologijų, kurios gali leisti automatiškai aptikti CSAM (vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą), tuo pat metu paliekant nepažeistą galutinį šifravimą”, – sakė Nyderlandų atstovai.

Nors Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos dalis, vadinamoji konservatorių vyriausybė Londone taip pat stumia teisės aktus, kurie panaikintų šifravimo privatumo apsaugą tokiu mastu, kad „WhatsApp” netgi pagrasino apskritai pasitraukti iš rinkos dėl drakoniškų reikalavimų.

infa.lt: Akivaizdu, kad visų šalių valdantieji siekia totaliai sekti savo piliečius, ir tam pateisinti nori visus žmones paversti potencialiais nusikaltėliais, esą dėl vaikų saugumo. Tada, kai tikrųjų nusikaltėlių yra vos keletas procentų, jie nori sekamais potencialiais nusikaltėliais paversti visą Europą.

Reikėtų pastebėti, jog žinučių šifravimas buvo skirtas būtent apsisaugojimui nuo nusikaltėlių, ir dabar jie jau vardan savo interesų nori tą apsaugą pašalinti. Tokiu būdu telefonai gali tapti potencialaus nuolatinio pavojaus įtaisais, į kuriuos galės įsilaužti bet koks labiau patyręs hakeris, nekalbant, žinoma apie specialiąsias tarnybas, kurios juose lankysis nuo ryto iki vakaro, vykdydamos politinius užsakymus ir sekdamos valdžios politinius oponentus.

Ko tada bus vertas Bendrasis ES duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)? – jis nebus vertas net popieriaus ant kurio išspausdintas.