infa.lt

DNR sekos nustatymo technologija taip ištobulėjo, kad unikalių šios genetinės makromolekulės pavyzdžių dabar galima rasti beveik bet kurioje aplinkoje – vandenyje, dirvožemyje ar net ore. Tai labai palengvina mokslininkų, tiriančių laukinės gamtos populiacijas, darbą, tačiau kelia pavojų žmonių teisei į privatumą, rašoma britų mokslo žurnale „Nature”.

Vadinamoji ekologinė DNR (eDNR) leidžia mokslininkams atlikti neinvazinius laukinių gyvūnų tyrimus, tirti jų ligas ir tai, kaip gyvūnus veikia aplinka. Tačiau paaiškėjo, kad eDNR mėginiuose gali būti nemažai žmogaus genų. Kai kuriais atvejais aplinkoje rastų žmogaus DNR pėdsakų pakako nustatyti lytį ir tikėtiną žmogaus kilmę. Taip yra todėl, kad kiekvienas odos lopinėlis, plaukų folikulas, blakstiena ar seilių lašelis iš tikrųjų yra žmogaus „planas”, užrašytas unikaliu cheminiu kodu.

Floridos universiteto mokslininkai Džesika Farrel (Jessica Farrell), Deividas Dafis (David Duffy) ir jų kolegos naudojo eDNR tyrinėdami herpeso viruso infekcijas, sukeliančias jūrų vėžlių auglius.

Jie naudojo ypač galingą sekos nustatymo metodą, kad identifikuotų DNR smėlio mėginiuose, paimtuose iš vėžlių lizdaviečių, ir vandenyje iš potvynių ir atoslūgių estuarijų bei rezervuarų, esančių universiteto jūrinių vėžlių ligoninėje.

Mokslininkų nuostabai, jiems pavyko aptikti ne tik herpeso viruso ir vėžlių DNR, bet ir gana dideles žmogaus DNR daleles. Jos buvo pakankamai nepažeistos, kad būtų galima lengvai identifikuoti X ir Y chromosomas.

„Viso projekto metu mus nuolat stebino, kiek daug visur randame žmogaus DNR. Mus taip pat stebino šios DNR kokybė: daugeliu atvejų ji buvo beveik tokia pati, lyg būtume paėmę žmogaus mėginį laboratorijoje”, – sakė Duffy.

Gavę tokį netikėtą rezultatą, tyrėjai paprašė etikos komisijos leidimo ieškoti žmogaus DNR įvairiose natūraliose aplinkose. Tolesni tyrimai parodė, kad žmogaus DNR yra Airijos upės mėginyje, jūros vandenyje prie Floridos krantų (JAV), smėlyje nuo kojos pėdsako ir net patalpos, kurioje dirbo žmonės, ore.

Mėginiuose buvo tiek daug genetinės medžiagos, kad juos buvo galima panaudoti nustatant žmogaus lytį ir kilmę, taip pat išsiaiškinti, kokios ligos gresia.

Kaip paaiškino Merilendo universiteto teisės ir bioetikos specialistė Natalie Rahm, žmogaus genomo buvimas eDNR mėginiuose kelia susirūpinimą, nes tai gali lemti policijos ar kitų vyriausybinių agentūrų piktnaudžiavimą, komercinių bendrovių duomenų rinkimą ar net masinę genetinę kontrolę.

Natalie Rahm pateikė pavyzdį: kriminalistai gali paimti DNR mėginius iš nusikaltimo vietos, tačiau nėra jokios garantijos, kad surinkti genetiniai duomenys gali priklausyti nusikaltėliui, o ne asmeniui, kurio DNR rado tyrėjai. Taigi problema, pasak ekspertės, yra ta, kad tokia analizė gali lemti klaidingus nuosprendžius.

„Nusikaltimų išaiškinimas yra gerai. Tačiau genetinės informacijos, kurią netyčia prarandame, naudojimas tyrimo tikslais kelia pavojų, kad visi mes būsime nuolat genetiškai kontroliuojami”, – paaiškino Rahm.