infa.lt

Rodeno – Mąstytojas

Amerikietis autorius J.B. Shurk, portale „American Thinker” pasakoja situaciją Amerikoje, kuri pakeitus pavadinimus ir vietas – mažai kuo skirtųsi nuo Lietuvos. Iš esmės situacija Vakarų pasaulyje visur panaši, su nedidelėmis variacijomis.

Comey: Aš esu įstatymas. Fauci: Aš esu mokslas. Giluminė valstybė: Mes esame jūsų demokratija. Federalinis rezervas: Mes esame jūsų laisvė. Tokiam autoritarizmui Amerikoje ne vieta. Kai tironai iškraipo įstatymus, iškraipo mokslinius tyrimus, piktnaudžiauja valdžia ir grobsto viduriniosios klasės santaupas, jie yra amerikiečiai tik pagal pavadinimą.

Dabar, kai J. Durhamas suskubo patvirtinti tai, ką dauguma mūsų žinojo beveik septynerius metus, t. y., kad Hillary Clinton, Barackas Obama, Johnas Brennanas, Jimas Comey, Jamesas Clapperis ir valstybei pavaldus spaudos korpusas, vykdantis Žvalgybos institucijų nurodymus, visi susimokė stumti apgaulingą Rusijos sąmokslo naratyvą, siekdami nuversti teisėtai išrinktą prezidentą, atsirado nemažai žmonių, raginančių reformuoti FTB arba jį išformuoti visai.

Keista tai, kad kai kurie iš šių žmonių, dabar raginančių sunaikinti FTB, netgi yra išrinkti pareigūnai.

Mano atsakymas paprastas: tai turėtų būti tik pradžia. Federalinė vyriausybė yra supuvusi iki pat kaulų smegenų. Pagal JAV Konstituciją ji turi sukaupusi daug daugiau galių ir įgaliojimų, nei jai buvo išvardyta ir suteikta. Ji finansuoja didžiulę administracinę valstybę, kurios neturėtų būti. Ji ne tik ignoruoja Teisių bilį, bet ir aktyviai veikia siekdama šias teises pažeisti.

Mano vertinimu, bet kuris valdžios pareigūnas, kuris vykdo viešąją cenzūrą, religinę diskriminaciją, ginklų konfiskavimą ar privačių įrašų paiešką be orderio, pažeisdamas amerikiečių Pirmąją, Antrąją ir Ketvirtąją pataisas, aiškiai išdavė bet kokią konstitucinę priesaiką, duotą prieš pradedant eiti pareigas.

Bet kuris asmuo, einantis bet kokias pareigas ir bandantis įvesti kokią nors „dezinformacijos” valdybą, kuri stebėtų ir keistų amerikiečių kalbą, daugiau niekada neturėtų eiti pareigų.

Tai, kad tiek daug išrinktų ir neišrinktų federalinių tarnautojų ne tik nepaiso amerikiečių konstitucinių teisių, bet ir garsiai giriasi jas pažeidžiantys, rodo, kad centrinę valdžią nuo galvos iki kojų kamuoja piktybinis vėžys.

Taigi, taip, išformuokite FTB, bet nesustokite, kol visos federalinės valdžios pavogtos galios nebus tinkamai grąžintos valstijoms ir Amerikos žmonėms. Norint išgelbėti Respubliką, federalinė valdžia turi būti marinama badu ir mažinama. Bet kas mažiau – tai lyg pleistras ant patrankos sviedinio išėjimo žaizdos.

Kai kurie žmonės žvelgia į mums skirtą užduotį ir mano, kad tai per didelis darbas. Kodėl? Jums priklauso jūsų fizinis darbas. Jūs turite valdžią savo protui. Jūs turite asmeninę agentūrą.

Federalinė vyriausybė yra nemoki, desperatiškai spausdina pinigus, kad išgyventų, ir laikosi įsikibusi neįgyvendinamos svajonės, kad gali sėkmingai primesti amerikiečiams būsimą centrinio banko skaitmeninę valiutą, kad galėtų tęsti šią beprotybę dar šimtmetį.

Vašingtono leviatanas, stebėdamas, kaip dolerio rezervinės valiutos statusas skęsta dūmuose, yra užsiėmęs tarptautinių varžovų baudimu, užsienio karų vykdymu ir beatodairišku grasinimu sąjungininkams.

Kol šimtai trilijonų dolerių privalomųjų išmokų lieka visiškai nefinansuojamos, mėlynieji miestai ir valstijos visoje šalyje reikalauja dar trilijonų rasinėms kompensacijoms, klimato „teisingumui” ir turto perskirstymui.

Taip akivaizdu, kad visas kortų namelis netrukus sugrius, kad valdžios tironai, kurie specializuojasi pirkdami visuomenės vergystę ir leisdami svetimus pinigus, metė visas atsargumo priemones. Ar atrodo, kad federalinės vyriausybės ateitis turi tvirtą pagrindą?

Vos praėjusią savaitę prezidentas Joe Baidenas Hovardo universiteto absolventams pasakė, kad didžiausia grėsmė šaliai yra „baltųjų viršenybė”. Ši mintis tokia absurdiška, kad priminė silpną pataikavimą, kurį retoriškai išsako trečiojo pasaulio diktatoriai, norintys, kad jų piliečiai kovotų vieni su kitais ir atitrauktų dėmesį nuo pagrindinio vyriausybės vaidmens jų kančiose.

Atsižvelgdamas į tai, kad J. Bidenas visą gyvenimą elgėsi rasistiškai, pusiau tikėjausi, kad demokratų prezidentai Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) ir Lyndonas Džonsonas (Lyndon Johnson) užlips ant scenos ir pasakys: „Žinomiausi rasistiškai nusiteikę Amerikos prezidentai pritaria šiai žinutei”.

Palikime tikriesiems baltųjų viršenybės šalininkams iš Demokratų partijos paskelbti karą „baltųjų viršenybės” judėjimui už partijos ribų! Ar toks beprotybės ženklas skamba kaip vyriausybės, įsitikinusios savo būsimu stabilumu? Nes man tai skamba kaip konservų tirono, desperatiškai ieškančio atpirkimo ožio, veiksmai.

Nelaukiu būsimo chaoso, bet jei tikslas yra atgauti asmeninę laisvę iš tironiško žvėries, kuris kasdien išduoda ir mūsų prigimtines laisves, ir JAV Konstituciją, verčiau gyvensiu šiame dešimtmetyje nei praėjusio šimtmečio monstriško administracinės valstybės augimo metu.

Dabar bent jau esame ties riba, kai galime ką nors padaryti. Be abejo, būtent tai iš tikrųjų turi omenyje demencija sergantis Džo, kai skaito savo giluminės valstybės vadovų scenarijų, kuriame smerkiama „baltųjų viršenybė”.

Jie nekovoja su „baltumu”. Jie kovoja su vis dažniau pasigirstančiais raginimais federalinei valdžiai atsakyti už dešimtmečius vykdytus bjaurius nusikaltimus, nesąžiningus galios grobimus ir totalitarinę taktiką.

Beje, pagrindinis Baideno demokratų varžovas atvirai kaltina CŽV dalyvavus prezidento Kenedžio nužudyme. Giluminė valstybė šiandien labiausiai bijo konstitucinės viršenybės!

Neabejoju, kad nesuskaičiuojama daugybė laisvę mylinčių praeities patriotų džiaugtųsi, jei būtų gyvi šiandien. Pagalvokite apie visus amerikiečius, kurie apie šią gresiančią katastrofą perspėjo dar iki prezidento Ruzvelto Naujojo kurso ar net iki Šešioliktosios pataisos dėl pajamų apmokestinimo ratifikavimo ir paniekos verto Federalinės rezervų sistemos sukūrimo 1913 metais.

Susirūpinę amerikiečiai beveik nuo pat šalies įkūrimo kovojo su besiplečiančia biurokratija, beprotiška valstybės skola, atskirų valstijų suverenumo pažeidimais ir asmens laisvės praradimu.

Per tą laiką, kol sveiki pinigai, kadaise pririšti prie tauriųjų metalų, buvo iškeisti į bevertes popierines valiutas, o reguliuojančioji auklė-valstybė suteikė privatiems bankininkams įgaliojimus grobti amerikiečių asmeninę nuosavybę, tie, kurie skundėsi, buvo nušvilpti.

Nors George’as Orwellas perspėjo apie vyriausybių vykdomą kalbos naikinimą ir iškraipymą, Ayn Rand įspėjo, kad Ameriką užvaldo socializmas, o daugybė išgyvenusiųjų Kinijos kultūrinę revoliuciją perspėjo, kad „politinio korektiškumo” užkratas yra priemonė įsitvirtinti švelniai tironijai, giluminės valstybės (Deep State) vėžys pūliuoja negydomas.

Dabar esame liudininkai to, kas nutinka, kai tiek dešimtmečių rimtų perspėjimų ignoruojama. Ant Potomako krantų besiglaudžiantis gremėzdiškas, antikonstitucinis, neamerikietiškas Leviatanas negali išsilaikyti, nes sunaikino laisvąjį verslą, paskelbė savo piliečius „vidaus priešais” ir atėmė iš amerikiečių tas pačias laisves ir apsisprendimo teisę, kurios lėmė šalies stiprybę.

Kai kurie žmonės, suėmę visą šią žalą, trokšta susisukti į tamsią skylę. Kitiems, kurie brangina galimybę ištaisyti dešimtmečius trukusį antikonstitucinį korumpuotos ir iš esmės neteisėtos federalinės vyriausybės galios kaupimą, atėjo laikas susigrąžinti prarastas laisves.

Mano požiūriu, dar niekada tiek daug amerikiečių taip sąmoningai nesuvokė, kad viskas turi keistis. Federalinės vyriausybės atsakas į rugsėjo 11 d. islamo teroristų išpuolius buvo nesibaigiantis karas ir nacionalinio saugumo sekimo valstybės, kuri dabar amerikiečius laiko „vidaus priešais”, kūrimas.

Jos atsakas į masinį bendravimą per socialinę žiniasklaidą buvo valstybės sankcionuota cenzūra. Jos atsakas į plačiai paplitusius raginimus užtikrinti sienų saugumą – masinis nelegalios imigracijos rėmimas.

Atsakymas į didėjančius amerikiečių asmeninės laisvės reikalavimus – COVID užraktai, centralizuotai valdoma ekonomika ir karo prieš „baltųjų viršenybę” paskelbimas.

Romos imperatorius Markas Aurelijus vaizdžiai pastebėjo: „Gyvenimo tikslas – ne būti daugumos pusėje, o išvengti atsidūrimo bepročių gretose.” Vis daugiau amerikiečių renkasi sveiką protą ir atsisako pasitraukti.

Tai pažanga, kurią galiu palaikyti. Juk Sąjunga nėra savižudybės paktas. Arba federalinė vyriausybė turėtų laikytis JAV Konstitucijos, arba ji turėtų pasitraukti.