infa.lt

Socialdemokratai paskelbė pasipiktinimo kupiną komentarą (Seimo svetainėje) apie jų nuomone diskriminuojamus lietuvius iš „Swedbank” pusės, lyginant su to paties banko teikiamų paslaugų įkainiais Latvijoje ir Estijoje.

Pasirodė, kad Lietuvos kaimynėse šis bankas paskolas suteikia be banko maržos, kas leidžia besiskolinantiems latviams ir estams sutaupyti nemažas sumas ar net nebankrutuoti po augančių paskolos procentų našta.

„Socialdemokratas Gintautas Paluckas įtaria, kad siūlydami Lietuvos žmonėms blogesnes sąlygas negu latviams ir estams, „Swedbank“ šitaip keršija už neseniai Lietuvoje priimtą „solidarumo mokestį”, kurį turės susimokėti viršpelnius susikrovę bankai”, rašoma paskelbtame komentare.

Kaip žinia, vakar Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė bankų laikino „melžimo”, švelniai pavadinto „solidarumo mokesčiu”, įstatymą.

Tame įstatyme suformuluotas bankų viršpelnių nacionalizavimas (kitaip jo neina pavadinti, nes akivaizdžiai lėšų perdavimas nebuvo savanoriškas, kaip jį bandoma pateikti) ir tų lėšų panaudojimas bei prognozuojama gauti per du metus suma – apie 400 mln eurų.

Nors iš bankų perimamos lėšos yra sumokėtos Lietuvos žmonių per padidintas palūkanas – jos jiems nėra gražinamos per socialines paslaugas ar projektus. Jos perduodamos karinėms reikmėms – infrastruktūrai ir projektams plėtoti, nežiūrint į tai, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai  ES (2,45% BVP) išleidžianti karinėms išlaidoms šalių. Tai tarsi papildomas netiesioginis „karo mokestis”, kurį surinko bankai.

Tačiau prieš šitą bankų palūkanų didinimą niekas iš politikų per daug neprotestavo – viešojoje erdvėje buvo keletas pasisakymų, neturėjusių bankams pasekmių. Tačiau, kai pinigai bankų buvo surinkti per palūkanas ir akivaizdžiai prognozuojant jų tolesnį gavimą – buvo priimtas politinis sprendimas, už kurį balsavo Seimas – „pasidalinti”, pavadinant tai „solidarumo įmoka”.

Kaip teigia G.Paluckas, „sprendimas iš trijų Baltijos šalių išskirti Lietuvą yra ne tik diskriminacinis, bet taip pat rodo, kad bankas nesugeba įsijausti į sunkią Lietuvos visuomenės padėtį.”

Norėtųsi paklausti Seimo nario – o kada bankai yra kreipę dėmesį į visuomenės poreikius ar sunkią padėtį? Bankai yra komercinės organizacijos, o ne labdaros ar savitarpio pagalbos skyriai.

Jei į Lietuvos gyventojų sunkią padėtį nesugeba įsijausti politikai ir Vyriausybė bei Seimas, nesutikę sumažinti PVM maisto produktams – tai kodėl to turėtų būti reikalaujama iš bankų ar apskritai ko nors kito?

Paprastą Lietuvos žmogų plėšia visi, kas tik gali ir kam leidžiama. (Bankams leidžiama) Ir tuos leidimus dalija ne kas kitas, kaip įstatymų leidėjai, kurie dabar veidmainiškai bando  moralizuoti bankams, esą tie diskriminuoja lietuvius, nors patys sudarė tam visas sąlygas, o dabar bando vaidinti piliečių gynėjus.

Paskaičius socialdemokrato komentarą, gali susidaryti įspūdis, lyg bankai darytų kažką neteisėto. Bet ne, bankai elgiasi jiems leidžiamų ribų rėmuose, o tuos rėmus per daugiau kaip 30 nepriklausomybės metų nustatė pasikeisdami – socialdemokratai su konservatoriais.