infa.lt

Dirbtinio intelekto sukurto infa.lt užsakymu atvaizdas (Microdoft Bing platformoje)

Europos Parlamentas diskutuoja dėl dirbtinio intelekto naudojimo reguliavimo įstatymo projekto.

Atitinkami Europos Parlamento komitetai preliminariai pritarė Dirbtinio intelekto įstatymui, kuriuo reglamentuojami įvairūs dirbtiniu intelektu pagrįstų sistemų ir priemonių naudojimo aspektai.

Visų pirma projekte numatytas draudimas naudoti veido atpažinimo technologiją viešose vietose, policijos vykdomas prognozuojamosios analizės naudojimas ir generatyvinių dirbtinio intelekto sistemų reguliavimo priemonės. Pasak ekspertų, jei įstatymas bus priimtas, jis turės įtakos ne tik Europos, bet ir pasaulinei rinkai.

Ketvirtadienį du Europos Parlamento komitetai – Vidaus rinkos ir Piliečių laisvių – pritarė įstatymo projektui (.PDF) dėl dirbtinio intelekto (AI Act). Už jį balsavo 84 parlamento nariai, septyni balsavo prieš, o 12 susilaikė.

Visas Europos Parlamentas turėtų balsuoti birželio mėnesį. Po to vyks diskusijos su Europos Komisija, taip pat su ES valstybėmis narėmis. Tikimasi, kad įstatymas bus galutinai priimtas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

144 puslapių įstatymo projekte išdėstytos įvairių dirbtiniu intelektu grindžiamų sistemų, įskaitant veido atpažinimo, prognozavimo analizės, generatyvinio dirbtinio intelekto, bepiločių automobilių ir kitų, naudojimo taisyklės.

Pagal naująjį įstatymą visos dirbtiniu intelektu grindžiamos sistemos ir priemonės turi būti suskirstytos į kategorijas pagal rizikos lygį – nuo mažos iki nepriimtinos.

Šis įstatymas bus pirmasis pasaulyje universalaus ir išsamaus dirbtinio intelekto naudojimo reglamentavimo pavyzdys, kuriuo ateityje vienaip ar kitaip paseks kitų šalių ir korporacijų valdžios institucijos. „Esame ant tikrai reikšmingo, skaitmeninės aplinkos teisės akto ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, sukūrimo slenksčio”, – sakė parlamento narys Brando Benifei, vienas iš įstatymo projekto autorių.

Tai, be kita ko, susiję su tuo, kad įmonės, kurdamos dirbtinio intelekto sistemas, greičiausiai vadovausis ES teisės aktais. Kaip pažymėjo Oksfordo interneto instituto dėstytojas ir dirbtinio intelekto reguliavimo ekspertas Johannas Laucksas, „europiečiai yra gana turtingi ir jų yra daug”, todėl kūrėjai vadovausis ES normomis, o ne kurs skirtingas sistemas skirtingoms rinkoms.

Įstatymo projektu uždraudžiamos įvairios priemonės ir sistemos, leidžiančios dirbtiniam intelektui šnipinėti piliečius ir ypač kurti potencialių nusikaltėlių profilius.

Tokios praktikos uždraudimo reikalavo parlamento nariai iš centro ir centro kairiųjų partijų, taip pat daugelis žmogaus teisių organizacijų. Tuo tarpu centro dešinioji Europos liaudies partija šiai priemonei nepritarė.

„Savo draudimų sąrašu parlamentas… aiškiai parodo vyriausybėms ir kūrėjams, kad kai kurie dirbtinio intelekto taikymo būdai yra pernelyg žalingi, kad būtų leidžiami”, – sakė Europos skaitmeninių teisių (EDRi) vyresnioji patarėja politikos klausimais Sarah Chander.

Be kita ko, dirbtinio intelekto įstatyme numatytas draudimas viešose vietose naudoti veido atpažinimo ir kitas „nuotolinio biometrinio identifikavimo realiu laiku” sistemas. Jos pastaraisiais metais plačiai paplito įvairiose šalyse.

Be veido atpažinimo klasikine prasme, leidžiančio identifikuoti asmenį pagal vaizdo įrašą, įstatymu taip pat draudžiamas vadinamasis emocijų atpažinimas. Jis veikia panašiai ir atskleidžia asmens būseną – tai gali būti naudojama darbdavių ar policijos pavargusiems darbuotojams ar vairuotojams identifikuoti.

Įstatymas taip pat draudžia policijai naudoti prognozavimo analizės sistemas nusikaltimų prevencijai. Tokios sistemos, analizuodamos didžiulius duomenų kiekius, prognozuoja nusikaltimų tikimybę ir sudaro galimų nusikaltėlių profilius.

Be bendro tokių prognozių skaidrumo trūkumo, tokios dirbtinio intelekto sistemos jau buvo kritikuojamos dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų atkūrimo.

Pavyzdžiui, mažas pajamas gaunančių grupių narius dirbtinis intelektas gali priskirti didelės rizikos grupėms tik todėl, kad jie dažniau bendrauja su socialinėmis tarnybomis ir jų duomenys dažniau randami valstybinėse duomenų bazėse, kuriomis remdamasis dirbtinis intelektas daro prognozes.

Įstatyme numatytos taisyklės, kuriomis siekiama griežtai reglamentuoti įvairias „didelės rizikos dirbtiniu intelektu grindžiamas sistemas”. Tai fiziniai objektai, pavyzdžiui, bepiločiai automobiliai, medicinos prietaisai su dirbtiniu intelektu, dirbtiniu intelektu grindžiamos ypatingos svarbos infrastruktūros valdymo sistemos ir kt.

Jų veikimo sutrikimai kelia grėsmę žmonių gyvybėms arba sukelia kitų rimtų pasekmių.

Kalbant apie generatyvinį dirbtinį intelektą, ypač dirbtiniu intelektu grindžiamus pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT„, įstatymas nedraudžia jų naudojimo, tačiau jis gana griežtai reglamentuotas.

Be kita ko, tokių sistemų kūrėjai privalo atskleisti, kokios autorių teisėmis saugomos knygos, muzika, paveikslai ir pan. buvo naudojami mokant dirbtinį intelektą. Tai turėtų padėti kovoti su autorių teisių pažeidimais ir plagijavimu.

Apskritai, įmonės, naudojančios įvairias dirbtinio intelekto priemones, turės įvertinti galimą riziką „sveikatos, saugos, pagrindinių teisių, aplinkos, demokratijos ir teisinės valstybės požiūriu”.

Pagal įstatymą už šių taisyklių pažeidimus bus skiriamos baudos iki 30 mln. eurų arba 6% įmonės metinių pasaulinių pajamų. Tačiau pirmuosius dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo bus taikomas bandomasis režimas.

Siekiant prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymo, bus įsteigtas ES dirbtinio intelekto biuras, kuris kartu su atskirų ES šalių reguliavimo institucijomis prižiūrės, kaip jis įgyvendinamas.