infa.lt

Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas siūlo ES bloko šalių remiamą, specialų elektros energijos tarifą pramonės įmonėms.

Berlynas svarsto pasiūlymą dėl specialaus (mažesnio nei rinkoje – infa.lt past.) pramoninės elektros energijos tarifo, siekiant išvengti Vokietijos įmonių perkėlimo į regionus, kuriuose energijos kainos yra mažesnės.

Taip pat vicekancleris Robertas Habeckas nori, kad panašią iniciatyvą palaikytų ES šalys kiekviena atskirai savo viduje.

Daug energijos suvartojanti Vokietijos pramonė vartoja 76% energijos, sukuria 21% pridėtinės vertės ir 15% darbo vietų. Pakilus dujų kainoms, pakilo ir elektros kainos – 2022 m. kainos, lyginant su 2020 m., išaugo penkis kartus.

2023 m. elektros energijos kainos vis dar buvo trigubai didesnės nei 2020 m.

Nors stambios įmonės paprastai nuo tokių svyravimų apsisaugo išankstiniais sandoriais, vis dėlto nuolatinė didelių elektros energijos kainų įtaka jaučiama nuo Frankfurto iki Miuncheno.

Elektros energijos kainų mažinimas jau seniai yra Socialdemokratų partijos (SPD) ir dalies Žaliųjų partijos tikslas, tačiau nežiūrint į tai, praėjusį mėnesį jie uždarė paskutines branduolines elektrines.

„Pramonei turėtų būti naudinga pigi elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių”, – penktadienį (gegužės 5 d.) pristatydamas savo viziją dėl valstybės remiamo pramonės elektros energijos tarifo, sakė R.Habeckas.

Ilgalaikėje perspektyvoje jo pasiūlyme daroma prielaida, kad pigūs atsinaujinantys energijos ištekliai sumažins elektros energijos kainas.

„Masinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra yra derinama su sumaniomis priemonėmis, leidžiančiomis pramonei tiesiogiai naudotis pigia ekologiška elektros energija”, – pažymėjo jis.

Kadangi didžiąją dalį su ilgalaikėmis sutartimis susijusios rizikos prisiima Berlynas, dokumente tikimasi, kad nuo 2030 m. elektros energijos kainos gerokai sumažės.

Siekiant išlaikyti pramonę iki to laiko, numatoma papildoma iniciatyva – Habeckas ją vadina „tarpine elektros kaina”.

Šis specialus elektros tarifas bus skirtas energijai imlioms pramonės šakoms ir specialioms naujoms „transformacinėms pramonės šakoms” – tikintis, kad tai bus švarių technologijų, pavyzdžiui, baterijų ir elektrolitų, gamybos sektoriai.

Mechanizmas bus susietas su elektros energijos neatidėliotinomis kainomis. Jei didmeninės elektros kainos viršys 6 centus už kilovatvalandę, įmonės gaus skirtumą tarp 6 centų ir faktinės prekybos kainos už 80%. suvartotos elektros energijos.

Paprastai kalbant – jei elektros tarifas rinkoje sieks 9 centus – tai vyriausybė įmonėms 3 centus gražins.

Šis tarifas įmonėms bus taikomas tam tikromis sąlygomis: jos turės įsipareigoti iki 2045 m. laikytis klimato neutralumo principo ir neperkelti savo veiklos.

Skaičiuojama, kad tarpinis elektros energijos tarifas kainuos iki 30 mlrd. eurų, o Habeckas nori gauti lėšų iš beveik nepanaudoto specialaus 200 mlrd. eurų fondo, sukurto per patį energetikos krizės piką 2022 m. gruodį.

Viso bloko tarifas?

Kitos ES šalys, kurių fiskalinės galimybės yra ribotesnės nei Vokietijos, į tokius planus žvelgia su tam tikru nerimu.

Kovo mėnesį už energetiką atsakingas Komisijos narys Kadri Simsonas įspėjo Berlyną, kad jis nepagrįstai subsidijuoja savo pramonę specialiu elektros energijos tarifu.

„Žinome apie kitų valstybių narių susirūpinimą, kad Vokietija dėl savo finansinės galios gali vienašališkai iškraipyti konkurenciją”, – pripažįstama Vokietijos pasiūlyme.

Tačiau Habecko užmojis yra platesnis. Jis nori, kad ES imtųsi veiksmų ir užtikrintų, jog visos ES šalys, kad ir kokios ribotos būtų jų fiskalinės galimybės, galėtų sau leisti taikyti specialų elektros energijos tarifą pramonei (ne žmonėms, kurie visa tai apmokės – infa.lt past.)

Toms šalims, kurių biudžetai nepakankami, „pavyzdžiui, galėtų būti suteikta reikiama finansinė laisvė per laikiną specialią Europos elektros energijos tilto prizo programą”.

Norėdamas išgauti pigų finansavimą, Habeckas norėtų, kad šioms šalims būtų suteiktos bendrai remiamos paskolos, kurias atidavinės mokesčių mokėtojai, o naudosis jomis gaunanti pelną pramonė.

Vokietijos noras pasinaudoti savo sukaupto fondo 200 mlrd eurų lėšomis pramonei remti yra visiškai suprantamas, tačiau kitos šalys tokių fondų neturi, todėl norėdamos subsidijuoti pramonę bus priverstos skolintis, tegu ir nedidelėmis palūkanomis, tačiau tai vis tiek bus palūkanos ir paskola, kurią turės grąžinti mokesčių mokėtojai, o ne remiama pramonė.

Panašu, kad gražios frazės apie laisvą rinką, kuri „pati save susireguliuoja”, apsisuko kita puse – rinka „susireguliavo” ir po politikų priimtų sprendimų pramonė ima bėgti iš šalių, kuriose galiojančios energijos kainos jų produkciją „laisvoje rinkoje” paverčia nekonkurencinga.

Ir dabar politikai norėdami sustabdyti įmonių bėgimą, savo sprendimų pasekmes nori užkrauti ant savo mokesčių mokėtojų pečių, kas iš tikrųjų išeina už bet kokių sveiko proto ribų.

Jie uždaro švarias branduolines elektrines, tačiau iškonservuoja anglies elektrines, tuo pačiu klejodami apie švarią atsinaujinančią energetiką.

O kol tokios energetikos horizonte nėra – sumažintus įmonių elektros energijos tarifus turės apmokėti mokesčių mokėtojai.

Įmonėms – pelnas, mokesčių mokėtojams – augantys mokesčiai.

Ekologiškas, žaliųjų vertas siūlymas.