infa.lt

foto: Kinijos URM, fmprc.gov.cn

Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gang vakar susitikimo su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu metu pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs kartu su Maskva prisidėti prie karinio konflikto Ukrainoje sureguliavimo.

Qin Gangas patikino, kad KLR pritaria taikos deryboms.

Pasak Kinijos  Užsienio reikalų ministerijos pranešimo spaudai, Qin Gang sakė, kad „Kinija atkakliai skatins taikos derybas ir yra pasirengusi bendrauti ir koordinuoti veiksmus su Rusija, kad apčiuopiamai prisidėtų prie politinio krizės sureguliavimo”.

Atsakydamas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija yra „pasirengusi palaikyti glaudžius ryšius su Kinija” šiuo klausimu ir taip pat teikia didelę reikšmę Kinijos parengtam taikos planui.

Vasario 24 d. Kinijos užsienio reikalų ministerija pristatė 12 punktų karinio konflikto Ukrainoje sprendimo planą – jame, be kita ko, raginama nutraukti visus karo veiksmus ir „atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto”. Kijevas ir Vašingtonas šį planą sukritikavo, teigdami, kad jis naudingas tik Rusijai.

♦

infa.lt: Rusijos ir Kinijos „taikos iniciatyvos” stato į nepatogią padėtį Vakarus, pasisakančius už karo veiksmų tęsimą tol „kol rusai bus išstumti iš Ukrainos teritorijos”, kitų pasaulio šalių akyse, kurioms šio karo pasekmės kerta augančiomis kainomis ir nutrūkstančiomis tiekimo grandinėmis.

Nežiūrint į tai, kad „taikos iniciatyva” greičiausiai būtų pristatoma Rusijos sąlygomis – taika, daugelio neprisijungusių prie sankcijų Rusijai šalių akyse, turi prioritetinę reikšmę, simbolizuojančią stabilumą.

Ir, nors Vakarai supranta į kokius spąstus juos stumia ši „taikos formulė” iš to agresoriaus, kuris pats ir pradėjo šį karą, pusės, savo retorikoje jie neturi ko pasiūlyti geriau, kaip tą karą tęsti toliau ir tiekti jo tęsimui reikalingus ginklus.

Nors toks žingsnis yra logiškas iš Vakarų aljanso pusės, tačiau jis neturi plataus palaikymo pasaulyje, ką liudija nemenkstančios Rusijos galimybės tą karą tęsti, perorientavus savo žaliavų eksportą į tas šalis, kurios netaiko jai sankcijų. O jų skaičius nemažėja, greičiausiai Kinijos palaikymo dėka, kas kelia rimtą nerimą Vakarams.

Vakarų sprendimas atsisakyti siūlomų „taikos derybų”, šių šalių akyse, nustumia laukiamą taiką ir stabilumą į neapibrėžtą ateitį, kas irgi negali patikti toms šalims, kurios Ukrainos karo rezultatai neturi prioritetinės reikšmės.  Jos labiau orientuojasi į jo užbaigimo „bet kokiomis sąlygomis” terminus, kas, akivaizdu, nesiūlo Ukrainai nieko gero.

Apžvalgininkai pažymi, kad šio karo baigtis yra neprognozuojama, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija kaip branduolinė valstybė „negali pralaimėti”.

Šių pasauliui žinomų dalykų fone, Rusijos ir Kinijos teikiamos pasauliui „taikos derybas”, papildomai turint omenyje Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų patirtį, atrodo patraukliau, nei Vakarų siūloma koncepcija „remti Ukrainą kare tiek, kiek reikės”.

Akivaizdu, kad lengvų sprendimų, susidūrus Vakarų „vertybiniams”, ir jų oponentų, nenorinčių taikyti sankcijų Rusijai, „nacionaliniams” interesams, – nebus.

Pasaulis šio karo fone  toliau defragmentuosis, trūkinėjant globaliems verslo-prekybos ryšiams bei formuojantis naujo daugiapolio pasaulio blokams, kas anksčiau besąlygiškai dominavusiems Vakarams irgi nesiūlo geresnių ateities perspektyvų, nes niekas nenori gyventi vienpusių sankcijų pasaulyje.

Ir nepriklausomai nuo to, už ką ir kam sankcijos skiriamos, nuo jų šalutinio poveikio kenčia ir tos šalys, kurios nelaiko savęs (ir jų niekas nelaiko) karo Ukrainoje dalyve ar suinteresuota puse.

Tad Kinijos ir Rusijos „taikos” siūlymas Vakarų įvaizdžiui pasaulyje yra tarsi Trojos arklys, kurio negalima priimti, bet ir nenaudinga atmesti.

Koks bus Vakarų atsakas į šią iniciatyvą?