infa.lt

„Politico” straipsnis apie klimato aktyvistų veiklą Vakarų pasaulyje. Ten, kur vyksta didžiausias gąsdinimas klimato kaita ir kur kritiškai neišmokytas mąstyti jaunimas priima viską, ką skelbia žiniasklaida, už gryną pinigą. Panašu, kad turtingiausiems už šį gąsdinimą teks sumokėti. O klimato aktyvistų veiksmai gali tapti ir labiau radikalūs.

BRUSELIS – Klaidas budėjo tamsioje blizgančioje gatvėje, kai Samuelis pasilenkė, kad į visureigio padangos vožtuvą įkištų kaištį. „Žinoma, tai juos įsiutins, – pasakė Klodas. Po valandos automobilis bus nuslydęs prie šaligatvio dėl nuleistos padangos. Iki nakties pabaigos Belgijos padangų gesintojų – laisvo anarchistinių klimato aktyvistų kolektyvo – būrys pareikš, kad „nuginklavo” 194 visureigius Briuselyje ir netoliese esančiame Gente.

„Nenorime, kad jie galvotų, jog gali nusipirkti didelį automobilį ir tiesiog mėgautis gyvenimu bei nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta pasaulyje”, – paaiškino man Klodas. Jis ir du jo bendrininkai nurodė netikrus vardus kaip sąlygą, kad galėčiau stebėti jų naktinę ekspediciją. Automobiliai nebuvo apgadinti, tačiau jiems reikėjo papildyti degalų atsargas arba pakeisti padangas. Prieš išvažiuodamas Klodas prie priekinio stiklo priklijavo lapelį, kuriame prancūziškai buvo parašyta: „Nepriimkite to asmeniškai. Ne jūs esate mūsų taikinys, tai jūsų automobilis”.

Jei gyvenate Žemės planetoje, turbūt pastebėjote, kad pastaraisiais metais klimato kaitos aktyvistai tampa vis įkyresni: jie apipila sriuba meno šedevrus, stabdo futbolo ir teniso varžybas, uždaro greitkelius ir degalines, o „Padangų gesintojų”, kurie instrukcijas gauna iš anoniminės interneto svetainės, atveju – teigia, kad 17 pasaulio šalių „išjungė” daugiau kaip 11 000 visureigių.

Susitikau su Klodu ir jo draugais, kad tapčiau klimato aktyvumo naujovės liudininku. Nedidelis, bet svarbus žaliųjų judėjimo sparnas peržengė Rubikoną: Tokie klimato aktyvistai kaip Klodas ir juos palaikantys žmonės dabar yra sąžiningas žaidimas.

Klodas ir jo bendraminčiai savo veiksmus laiko erzinančios, bet kartu ir egzistencinės kovos dalimi – kitu būtinu žingsniu po įprastų demokratinių veiksmų, tokių kaip balsavimas, taikūs protestai, lobizmas ir investicijų atsisakymas.

Vakarų valstybių valdžios pareigūnai gali pasigirti neseniai padidėjusiomis išlaidomis klimato kaitai ir priimtais teisės aktais, tačiau klimato aktyvistai nurodo investicijas į anglies jėgaines arba naftos ir dujų gavybos plėtrą kaip įrodymą, kad žmonija toliau puoselėja savo apokalipsę. „Nežinau, kaip galite to nematyti, – sakė man Klodas. Kas yra kelios nuleistos padangos, susidūrus su galimai civilizaciją ištiksiančia klimato krize?

„Turime atsibusti”, – sakė Margaret Klein Salamon, JAV įsikūrusio Nepaprastojo klimato fondo (angl. Climate Emergency Fund, CEF), kuris nuo 2019 m., kai buvo įsteigtas, 95 „griaunamojo aktyvizmo” grupėms nukreipė milijonus dolerių, vykdomoji direktorė.

„Manau, kad aktyvistai mus purto, bandydami viską, ką tik sugalvoja, ir labai smarkiai rizikuodami… bet jie tai daro, nes yra išsigandę.”

Tokios nuostatos, kaip Claude’o, sustiprina kai kurių teisėsaugos pareigūnų, akademikų ir dalies žaliųjų judėjimo atstovų seniai vyraujančią nuomonę, kad šis eskalavimas buvo neišvengiamas.

Jei aktyvistai, kurie į pasaulį žiūri vis labiau tūkstantmečio terminais, iš tikrųjų bando sulaukti visuomenės pritarimo, kas gali užkirsti kelią šiems šiek tiek kvailiems triukams virsti kažkuo rimtesniu? Į naujienas vis dažniau patenka padegimo ir sabotažo atvejai. Ar gali būti kitos ekstremalesnės smurto formos?

„Judėjimas darosi vis konfrontacingesnis”, – sakė JAV gyvenantis aktyvistas ir organizatorius Jamie Hennas, kuris 2007 m. buvo vienas iš 350.org klimato grupės įkūrėjų. „Eitynės su įmantriais ženklais neprivers „Exxon” nustoti toliau naudoti iškastinį kurą Žemėje, todėl žmonės ieško kitų būdų daryti spaudimą.”

„Visada atsiras jaunų žmonių, kurie norės viską sugadinti”, – pridūrė jis.

Kaip susprogdinti naftotiekį

Mano susitikimas su „Tyre Extinguishers” buvo šiek tiek slaptas: paslėpti telefono numeriai, užšifruoti elektroniniai laiškai ir kodiniai vardai. Tačiau Klodas ir jo mažoji gauja nėra užkietėję kovotojai – bent jau kol kas.

Gatvėje jie imasi mėgėjiškų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, užsidengia veidą (kuris dažnai nuslysta) arba dalijasi signalais, jei pastebėtų policininkus ar piktus automobilių savininkus. Klodas taip pat pripažino, kad tai, ką jie daro, gali būti „pavojinga žmonėms, nes jie gali patekti į avariją”.

Lankstinukai, kuriuos jis klijuoja ant priekinių stiklų, tarnauja ne tik kaip grupės veiksmų paaiškinimas, bet ir kaip įspėjimas žmonėms, kurie priešingu atveju gali nuvažiuoti su nuleista padanga. Automobiliai su vaikiškomis kėdutėmis, neįgaliųjų lipdukais ir medikų žymomis gauna atleidimą.

Grupės „Padangų gesintojai” tikslas – paversti visureigių nuosavybę socialiai nuodinga – sunaikinti juos kaip turto, komforto ir galios simbolį. Galų gale šios didžiulės transporto priemonės yra vienas didžiausių anglies dioksido emisijos augimo veiksnių.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2022 m. jie sudarė rekordinę 46% naujų automobilių pardavimų pasaulyje dalį. Dėl savo masyvumo jie yra 20% mažiau energetiškai efektyvūs nei įprasti automobiliai ir gerokai pavojingesni pėstiesiems. Padangų gesintojai nori padaryti juos neįmanomus turėti, jau vien dėl to, kad vieną rytą galite atsibusti ir pastebėti, kad jūsų automobilis nėra nei nupumpuotas, nei pripumpuotas.

Panašu, kad grupės svetainę valdo britų grupė, kuri 2021 m. pradėjo imti kreditus už smūgius visureigiams Jungtinėje Karalystėje. Ji ragina visus norinčius perimti jos kampaniją: „Mes neturime lyderio”, – rašoma svetainėje.

Pati idėja yra perimta – tai Švedijos grupės, pavadintos „Betoninių džiunglių indėnais”, kuri teigė 2007 m. laikinai sumažinusi visureigių pardavimus visoje šalyje, veiklos perkūrimas.

Vienas iš tos grupės narių buvo Andreas Malmas, akademikas, kurio 2021 m. išleista knyga „Kaip susprogdinti dujotiekį” paskatino naują aktyvistų bangą, norinčią neapsiriboti protestais ir sėdimaisiais mitingais, o pradėti pulti klimato kaitą sukeliančias mašinas. (Balandžio 7 d. Jungtinėse Valstijose debiutavo pagal šią knygą sukurtas vaidybinis filmas).

Knygoje, kuri yra labiau manifestas nei instrukcija, Malmas priekaištauja daugiausia taikiam žaliųjų judėjimui, kad smurto nenaudojimas yra svarbesnis nei skubi priežastis, dėl kurios jie kovoja.

Malmo žinia susilaukė atgarsio tarp aktyvistų, kurie pamėgo eitynes. Greta Thunberg įkvėpė mokyklų streikus, dėl kurių 2018-2020 m. į gatves išėjo milijonai jaunų žmonių, tačiau tai baigėsi. „Kova su šiuo pralaimėjimo jausmu yra dalis to, kur esame dabar”, – sakė Dominika Lasota, lenkų aktyvistė ir klimato protestų judėjimo „Fridays For Future” lyderė.

„COVID tikrai išmušė vėją iš burių, – sakė Kleinas Salamonas. „2020 m. Žemės diena turėjo būti didžiausia aplinkosaugos demonstracija istorijoje. O vietoj to buvo tik tiesioginė transliacija.”

Tokios grupės kaip „Padangų gesintojai” siūlo palyginti nedidelės rizikos įžengimo į tai, ką aktyvistai vadina „tiesioginiu veiksmu”, kelią. Žinoma, tai yra kilnus tikslas. Tačiau tai taip pat yra naktinis pasilinksminimas – ir linksmas elementas, susijęs su neteisėtomis užmačiomis.

Klaudas ir jo draugai, klajodami Uklės, pasiturinčiųjų pietinio Briuselio priemiesčio, gatvėmis, iš džiaugsmo sušuko pamatę „Teslą”. Ne! Dvi Teslas! Neilgai trukus akumuliatorių baterijomis varomi automobiliai šnypšdami nusėdo.

Padangų gesintojai savo interneto svetainėje yra paskelbę taisykles, kuriose nurodyta, į ką reikėtų ar nereikėtų taikytis. Pataikymas į aukštos klasės elektromobilius laikomas košeriniu, nes žala daroma išgaunant brangias iškasenas jų akumuliatoriams gaminti.

Klodas paaiškino, kad visų rūšių dideli automobiliai yra nepriimtini. „Tai tik turtingi žmonės, kurie apsimeta, kad tiki ekologija”, – sakė jis apie „Tesla” savininkus. Po kelių minučių, kaip tik tuo metu, kai jis klijavo priekinį stiklą, netoliese esančio namo lange linktelėjo vyras. Grupė greitai nuėjo tolyn, atrodė velniškai įtartinai.

Už kelių gatvių tai pasikartojo. Šį kartą, kai tikėtinas visureigio savininkas žvelgė pro langą vos už kelių metrų nuo mano galvos, nebuvo laiko klijuoti lapelio ant priekinio stiklo. Tai buvo saugos tvarkos pažeidimas. Tačiau grupė išvengė nuostolių ir ištirpo kitose miesto dalyse.

Bet kokiomis priemonėmis

Įtampa tarp neprievartos ir kovingumo yra tokia pat sena kaip ir pats protestas. Vis dėlto, paaštrėjus klimato krizei, diskusija, kaip kovoti su aplinkos niokojimą skatinančiomis jėgomis, tapo itin aktuali.

Tokioms grupėms, kaip „Tyre Extinguishers”, kyla didelis klausimas: Jei šis visuomenės susierzinimo didinimas nepavyks, ar jie arba kiti panašūs į juos imsis tolesnių veiksmų?

Ikoniškas momentas šioje naujoje protestų dėl susierzinimo bangoje įvyko praėjusių metų spalį, kai du britų aktyvistai iš grupės „Just Stop Oil” paskelbė tarptautinę naujieną, kai Londono nacionalinėje galerijoje apipylė Vincento van Gogo paveikslą „Saulėgrąžos” „Heinz” pomidorų sriuba iš skardinių.

Kilęs visuomenės įniršis nebuvo netikėtas, sakė grupės atstovas spaudai Džeimsas Skeetas (James Skeet). Tai buvo tikslu. „Jei nesulaukiate milijonų žiūrovų dėmesio, nepasiekiate reikšmingų visuomenės pokyčių”, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad kai grupė užpuolė keletą naftos terminalų, visuomenė į tai beveik nekreipė dėmesio. Dienraščio „Guardian” žurnalisto Damiano Gayle’o padarytas šio veiksmo vaizdo įrašas socialiniame tinkle „Twitter” buvo peržiūrėtas daugiau kaip 50 mln. kartų.

Oranžinė spalva yra daugelio šių grupių pasirinkta spalva: rėksminga ir į ją neįmanoma nekreipti dėmesio. Pirmadienį protestuotojas „Just Stop Oil”, protestuodamas prieš pasaulio snukerio čempionatą Šefilde, išsipleikė ant stalo ir apsipylė spalvotomis dulkėmis, tarsi hinduizmo šventės „Holi” dalyvis. Oranžiniai milteliai nudažė žalią veltinį, o komentatorius akcentavo: „Siaubingos, siaubingos scenos”.

Priešingai, kai praėjusį savaitgalį Londone taikias eitynes surengė garsioji destruktyvi protesto grupė „Extinction Rebellion”, žiniasklaida nušvietė… vikšrus. „Sutrikdymas arba neegzistavimas”, – socialiniame tinkle „Twitter” svarstė vienas iš grupės įkūrėjų Rogeris Hallamas. „Kartais gyvenimas suteikia tik dvi galimybes.”

Kitur aplinkosaugos demonstracijos jau suintensyvėjo. Neseniai Prancūzijoje vykusiuose protestuose prieš žemės ūkiui skirtų vandens rezervuarų statybą, kurie, kritikų teigimu, bus nesąžiningai palankūs korporacijų ūkiams, būta padegimų, sabotažo ir protestuotojų susirėmimų su policija.

Klodas, padangų gesintojas, dalyvavo neseniai įvykusiame susirėmime su policininkais, po kurio vieną aktyvistą ištiko koma.

Šiaurės vakarų Vokietijoje ilgai trunkančioje kovoje dėl anglies kasyklų tinklo plėtros buvo įvykdyti sabotažo aktai ir išpuoliai prieš transporto priemones bei policiją. 2020 m. energetikos bendrovei RWE priklausančioje statybvietėje buvo padegtas ekskavatorius.

Sausio mėnesį kairiojo sparno tinklaraštyje indymedia.org anoniminis rašytojas paskelbė, kad „du strategiškai išdėstyti padegamieji įtaisai” Kelne sugadino anglies traukinį. „Mūsų akcija – tai dalis kovinės kampanijos… prieš visuotinį klimato naikinimą”, – sakoma plakate. „RWE nenusipelno nieko, išskyrus mūsų didžiausią neapykantą!”

RWE atsisakė komentuoti šį pranešimą ir patvirtinti, kad išpuolis įvyko, o klausimus perdavė policijai.