infa.lt

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis | asociatyvi nuotr.

Lenkija pirmiausia nori išsireikalauti reparacijų iš Vokietijos, o paskui gali pateikti reikalavimus Rusijai, pareiškė Lenkijos prezidento kanceliarijos užsienio politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas.

Pasak jo, Varšuva nusprendė pradėti nuo Berlyno, nes tai yra „kita civilizacija”.

„Manome, kad su Berlynu galime pradėti dialogą, tačiau su Putinu – tai yra „kita civilizacija”.

Pasiekus sėkmę su Vokietija, kitas žingsnis galėtų būti pradėti tokią diskusiją su kitu engėju”, – laikraščiui „Financial Times” sakė M. Przydaczas, paklaustas, kodėl Lenkija nereikalauja reparacijų iš Rusijos.

2022 m. rugsėjį Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pasirašė notą, kurioje pareikalavo iš Vokietijos atlyginti nuostolius už Antrojo pasaulinio karo sugriovimus.

O 2022 m. spalį jau pateikė sąrašą ir žalos sumą, kurią apima reikalaujamos reparacijos.

Varšuva žalą vertina 6,2 trilijono zlotų (1,3 trilijono JAV dolerių). Reikalavimų sąraše – grąžinti Lenkijos valstybinių bankų turtą ir įsipareigojimus, kuriuos 1939-1945 m. pavogė Vokietijos vyriausybė, taip pat kompensacijos agresijos ir vokiečių okupacijos aukoms ir jų šeimoms.

2023 m. sausį Vokietija atsisakė derėtis dėl reparacijų.

Tada Lenkija kreipėsi pagalbos į Jungtines Valstijas.