infa.lt

Skaitmeninis euras: Pradedamas paskutinis tyrimo etapas

INFA.LT
2023.04.27 19:57

ECB Vykdomosios valdybos nario Fabio Panetta įžanginis pranešimas (Ištraukos) Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete:

Todėl šiandien skelbiame pranešimą, kuriame išdėstome Eurosistemos požiūrį į tai, kaip žmonės galėtų gauti, turėti ir pradėti naudoti skaitmeninį eurą. Ataskaitoje taip pat nagrinėjama, kaip skaitmeninį eurą galėtų platinti tarpininkai, taip pat kokios paslaugos ir funkcijos galėtų būti siūlomos.

Pastaraisiais mėnesiais dirbome ne tik tirdami techninius klausimus. Taip pat surengėme tikslinių grupių susitikimus, kad išklausytume potencialius skaitmeninių eurų naudotojus ir sužinotume, ką jie mano apie įvairias skaitmeninės piniginės funkcijas. Tai padės mums sukurti jų poreikius atitinkantį produktą.

Šiuolaikinėje ekonomikoje galimybė atsiskaityti skaitmeniniu būdu yra pagrindinis žmonių poreikis (ar tikrai?).

Grynaisiais pinigais centriniai bankai jau teikia mokėjimo priemonę, kuri yra nerizikinga, plačiai prieinama, lengvai naudojama ir kuri nepalieka nė vieno nuošalyje. Tačiau dėl spartaus mūsų ekonomikos skaitmeninimo reikia papildyti grynuosius pinigus jų evoliucija skaitmeninėje srityje – skaitmeniniu euru.

Kaip centrinis bankas, turime būti pasirengę būsimoms evoliucijoms ir užtikrinti, kad mūsų išleidžiami pinigai išlaikytų savo kaip pinigų inkaro vaidmenį skaitmeninėje eroje, taip užtikrindami, kad vienas euras yra vienas euras, kad ir kokią formą jis įgytų ir kur beeitume. Ir tai sustiprina žmonių pasitikėjimą mūsų valiuta. (ar tikrai sustiprina?)

Kad šis piniginis inkaras būtų veiksmingas, skaitmeninis euras turėtų atitikti žmonių pageidavimus. Visi euro zonos gyventojai turėtų turėti galimybę jį naudoti kasdieniams mokėjimams: internetu, parduotuvėse ar asmeniškai.

Šiandien savo pastabose daugiausia dėmesio skirsiu tam, kaip galėtume užtikrinti, kad kiekvienas euro zonos gyventojas galėtų lengvai gauti skaitmeninį eurą ir juo naudotis – jei ir kada nori, nepriklausomai nuo to, kieno banke dirba ar iš kurios šalies yra atvykęs. Žmonės nebūtų įpareigoti (ar tikrai?) naudotis skaitmeniniu euru. Tačiau jie visada turėtų turėti galimybę juo naudotis. Taip, kaip šiandien jie naudojasi grynaisiais pinigais.

<…>

Jei skaitmeninis euras (CBDC) būtų įvestas, jis taptų viešąja gėrybe, ir europiečiai tikėtųsi, kad jį bus galima lengvai gauti ir naudoti bet kurioje euro zonos vietoje. Taigi visiems naudotojams būtų naudingiau ir patogiau, jei skaitmeninius mokėjimus priimantys prekybininkai būtų įpareigoti priimti skaitmeninį eurą kaip teisėtą mokėjimo priemonę (žr. aukščiau, kur sakoma „žmonės nebūtų įpareigoti”)

Reikalavimas, kad prekybininkai priimtų skaitmeninius eurus, iš tikrųjų galėtų būti vertinamas ir kaip galimybė. Pavyzdžiui, dėl to Europos mokėjimai taptų atsparesni ir padidėtų konkurencija. (ar tikrai mokėdami paprastu ar skaitmeniniu euru darome įtaką konkurencijai?)

Tai savo ruožtu padėtų atpiginti mokėjimus, o tai būtų akivaizdžiai naudinga visiems euro zonos gyventojams (ar tikrai atsiskaitant skaitmeniniu euru nereikėtų mokėti pavedimo mokesčio?)

Žmonėms turėtų būti paprasta pradėti naudotis skaitmeniniais eurais, ir tam nereikėtų keisti banko. (Jei nesikeičia net bankas, tai kame skirtumas tarp skaitmeninio reuro ir tų eurų kuriuos turiu savo banko sąskaitoje?)

Tai buvo esminiai argumentai pasisakyme, siekiant įteigti, kad skaitmeninis euras išties reikalingas. Nors žiūrint giliau, tie eurai, kuriuos turime savo bankų sąskaitose niekuo nesiskirtų nuo tų, kurie būtų skaitmeninėse sąskaitose (mums, kaip vartotojams), tačiau skirtųsi valdžiai ir bankams, galėsiantiems kontroliuoti kiekvieną tokio euro judėjimo trajektoriją – juk skaitmeninio euro bankomate nenusiimsi ir anonimiškai išleisti jau nebegalėsi.

Toliau rašoma:

Taigi abi medalio pusės – visuotinis pripažinimas ir plati prieiga – yra būtinos norint užtikrinti, kad skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, atitinkanti vartotojų ir prekybininkų lūkesčius.

Šie du aspektai taip pat labai svarbūs siekiant kitų viešosios politikos tikslų. Pavyzdžiui, jie būtini siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis euras galėtų remti finansinę įtrauktį ir kurti galimybes finansų tarpininkams.

Skaitmeninis euras suteiktų naują inovacijų platformą, kuri būtų tikrai europietiška. Jis leistų šiems tarpininkams kurti savo klientams skirtas paslaugas, kurios būtų iš karto prieinamos visoje Europoje. Jis galėtų padėti vietiniams mokėjimo paslaugų teikėjams ir naujiems momentinių mokėjimų sprendimams plėstis ir veikti Europos lygmeniu. Be to, ji sumažintų priklausomybę nuo keleto dominuojančių paslaugų teikėjų, padidintų konkurenciją ir atsparumą.

Užtikrinti vientisą Europos mokėjimų patirtį

Per pastaruosius 20 metų eurų banknotai suteikė galimybę visiems euro zonos gyventojams lengvai atpažinti ir naudoti viešuosius pinigus, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena ir kur moka.

Tas pats turėtų būti ir su skaitmeniniu euru. Žmonės turėtų turėti galimybę mokėti ir gauti mokėjimus skaitmeniniais eurais bet kurioje euro zonos vietoje, nesvarbu, kokiu tarpininku jie naudojasi, kad galėtų naudotis skaitmeniniais eurais, ar kurioje šalyje jie gyvena.

Kad tai pasiektume, mums reikia bendro standartų rinkinio, kurį vadiname „mokėjimo schema”.

Šių standartų taikymo sritis apsiribos tik tuo, kas būtinai reikalinga siekiant sukurti ir pasiūlyti vartotojams suderintą ir patogią mokėjimo patirtį, o prižiūrimus tarpininkus įgalinti ir pakviesti kurti tolesnes paslaugas ir sprendimus.

Net jei prižiūrimi tarpininkai platins skaitmeninius eurus, nereikėtų pamiršti, kad už juos bus atsakingas centrinis bankas. Eurosistema, kaip jo emitentas, bus atskaitinga euro zonos piliečiams už jo atitikimą jų mokėjimo poreikiams.

Todėl Eurosistema turėtų turėti galimybę reglamentuoti standartus, kad ateityje naudojimasis skaitmeniniu euru būtų toks pat standartizuotas, kaip ir naudojimasis grynaisiais pinigais šiandien. Ji tai darytų vadovaudama visų suinteresuotų šalių – vartotojų, mažmenininkų, bankų ir ne bankų – sutarimui.

Plačios prieigos užtikrinimas pasitelkiant tinkamas ekonomines paskatas

Siekiant paskatinti aktyvų skaitmeninio euro platinimą ir užtikrinti, kad jis būtų plačiai prieinamas, turėtų būti taikomos ekonominės paskatos. Jau pasiūlėme keturis pagrindinius skaitmeninio euro kompensavimo modelio principus.

Pirmasis principas – skaitmeninis euras, kaip viešoji gėrybė, turėtų tarnauti visuomenei. Manome, kad vartotojai turėtų turėti galimybę nemokamai juo naudotis pagrindiniais kasdieniais tikslais.

Antra, tarpininkams turėtų būti atlyginama už jų teikiamas paslaugas, kaip ir už kitus skaitmeninius mokėjimus. (O kas mokės, jei deklaruojama, kad skaitmeniniu euru bus naudojamasi nemokamai?)

Trečia, teisinės apsaugos priemonės turėtų užkirsti kelią tam, kad tarpininkai iš prekybininkų neimtų per didelių mokesčių, jei jie būtų įpareigoti priimti skaitmeninius eurus kaip teisėtą mokėjimo priemonę. Nors manome, kad skaitmeninis euras leistų nustatyti konkurencingesnius mokesčius, šis principas užtikrintų, kad prekybininkams taikomi mokesčiai negalėtų viršyti šiuo metu taikomų panašių mokėjimo priemonių dydžių.

Kitaip tariant, prekybininkus gali priversti priimti mokėjimus skaitmeniniais eurais, už ką jie turėtų primokėti tarpininkams (bankams ir t.t.), kaip moka ir dabar už mokėjimus paprastais eurais.

Galiausiai, Eurosistema pati padengtų savo išlaidas, pavyzdžiui, susijusias su atsiskaitymais, veiklą ir bendrų standartų, taikomų atliekant ir gaunant mokėjimus skaitmeniniais eurais, valdymą.

Tai atspindėtų skaitmeninio euro viešąjį gėrį ir atitiktų tą pačią logiką, kuri šiuo metu taikoma gryniesiems pinigams. Sutaupytos lėšos, gautos Eurosistemai padengus savo išlaidas, galiausiai būtų naudingos galutiniams vartotojams.

Ar kas nors matote čia kažkokios naudos asmeniškai sau? Nors pranešėjas kalba apie „žmonių poreikį atsiskaityti skaitmeniniu būdu”. Siūlomas skaitmeninis euras faktiškai dubliuoja paprasto euro funkcijas, tik siauresniu mastu – jo negalima nusiimti bankomatuose ar apmokėti užsienyje (kalbama tik apie eurozonos teritoriją).

Tai kur čia didėjantis patogumas, kai vietoje vienos piniginės telefone turėsi turėti dvi? Vieną skirtą griežtai eurozonai, o kitą, jei norėsi pirkti už jos ribų, turėsi turėti paprastais eurais.

Net paprasto patogumo naudojimui atžvilgiu – grynasis euras yra nepalyginamai aukštesnėje pozicijoje. Dingus elektrai jūs neliksite gryni-basi, jei kišenėje turėsite grynųjų.

Jums taip pat nebus baisūs interneto sutrikimai parduotuvėse, valstybinėse įstaigose ar dar kur kitur.

Užstrigę kur rudens purvyne miškuose jūs galėsite grynais apmokėti už paslaugas kokiam kaimo traktoriaus savininkui ar už pagalbą apariant kokį kaimo sodybos sklypą.

Iš esmės skaitmeninį eurą galima vertinti kaip pajamų sekimo priemonę, siekiant apmokestinti kiekvieną persikėlusį pas kitą savininką eurą. Kad ir tą patį traktorininką, gavusį iš jūsų 100 eurų už sklypo suarimą savo traktoriumi ir savo darbu. Ir čia tik pirmai pradžiai, kol surinks didesnę ES gyventojų dalį po „euro skaitmenizacijos skėčiu”.

Tada, galimai, galima bus pradėti ir riboti mokėjimus, nustatant taisykles, kam juos galima išleisti, ir tuo pačiu pradėti leisti įstatymus, kuriais darbdaviai (kaip prieš tai pardavėjai – aukščiau) bus įpareigojami tam tikrą dalį atlyginimo mokėti skaitmeniniais eurais. (tai prognozuojama ateitis)

Vėliau, tikėtina, tą dalis bus vis didinama, kol galiausiai visas atlyginimas bus pervedamas į skaitmeninę sąskaitą, o grynieji, atitinkamai, išnyks savaime, nes nebus iš ko papildyti sąskaitų. Jūsų turimos santaupos grynaisiais pinigais (jei tokių turite) galės būti nusavintos, jei iki nurodytos datos neapkeisite grynųjų į skaitmeninius eurus. Tai, galimai, ne tokia ir tolima (bet ne artimiausiu metu) ateitis. Prognozuojama ateitis, bet ne faktas.

Tai, galimai, vyks prisilaikant principų, kuriuos apibrėžė „Overtono langas” – nuosekliai, žingsnis po žingsnio, kad nebūtų sukelta bereikalingos panikos ir plataus masto visuomenės atmetimo.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 452

Žymos:

komentarai 4

  1. T0mas J.    -  2023-04-27, 13:11

    Skaitmeninis euras yra viešasis blogis.
    Man labai patogu atsiskaityti grynais pinigais.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Algirdas    -  2023-04-27, 14:03

    Tai be abejo, kad žmonės nebūtų įpareigoti, įpareigojami juk tik asmenys. Skaitykite politikų tekstus atidžiai ir pažodžiui nes žodžiai jų raštuose reiškia tiksliai tą ką reiškia ir, tokiais atvejais, jie niekada nemeluoja. Seniai laikas buvo išmokti skaityti, o ne žiūrėti į knygą ir matyti špygą. Atminkite, kad čia tėra įžanginis pranešimas kuris skirtas tik supažindinimui, kai skaitysite jau išleistą įstatymą apie CBDC, jame jau bus kitaip rašoma.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Uz skaitmeninius    -  2023-04-27, 23:03

    pinigus pardavines holografini maista. Paziuri – ir sotus.

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Litas    -  2023-04-28, 09:59

    cbdc TAI SKAITMENINIS KONCLAGERIS!!!

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...