infa.lt

Centriniai pasaulio bankai, valdantys trilijonus dolerių vertės užsienio valiutos atsargų, pradėjo kaupti auksą, nes geopolitinė įtampa, įskaitant karą Ukrainoje, privertė juos peržiūrėti savo investavimo strategijas, rašo „Financial Times”.

Vasario-kovo mėnesiais atliktos kasmetinės 83 centrinių bankų, kurie kartu valdo apie 7 trln. dolerių užsienio valiutos atsargų, pareigūnų apklausos rezultatai parodė, kad daugiau kaip du trečdaliai respondentų mano, jog jų kolegos 2023 m. didins savo aukso atsargas.

Auksas paprastai būna patrauklesnis finansinio nestabilumo laikais, o per pastaruosius metus aukso paklausa smarkiai išaugo. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, 2022 m., palyginti su 2021 m., centrinių bankų nupirkto aukso kiekis padidėjo 152% – iki 1 136 tonų.

Dauguma apklaustų centrinių bankų pareigūnų geopolitinę riziką įvardijo kaip antrą pagal svarbą rūpestį po didelės infliacijos, rodo leidinio „Central Banking Publications” paskelbta HSBC rezervų valdymo tendencijų apklausa.

Daugiau kaip 40% respondentų geopolitinę riziką įvardija kaip vieną iš pagrindinių rizikos veiksnių, lyginant su vos 23% praėjusių metų apklausoje.

Be to, maždaug trečdalis respondentų pakeitė arba planuoja keisti perkamą turtą dėl tokios įtampos, kaip Rusijos invazija į Ukrainą ir blogėjantys JAV ir Kinijos santykiai.

Apklausos autorius Víctor Méndez-Barreira sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą sukūrė „veiksnį, į kurį akcijų valdytojai turi atsižvelgti”.

Invazija į Ukrainą paskatino Vakarų šalis įvesti Maskvai plačias finansines sankcijas, įskaitant maždaug 300 mlrd. dolerių vertės aktyvų, kurį Rusijos centrinis bankas turėjo užsienyje, įšaldymą. Tačiau Rusijos centrinio banko aukso atsargoms sankcijos įtakos neturėjo, nes jos buvo laikomos Rusijoje.

Pasaulio aukso tarybos duomenys rodo, kad daug aukso pernai pirko su Vakarais nesusijusių šalių centriniai bankai. Pavyzdžiui, Kinijos centrinis bankas 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. nupirko 62 tonas aukso ir pirmą kartą istorijoje padidino savo aukso atsargas virš 2000 tonų ribos.

Turkijos oficialiosios aukso atsargos 2022 m. taip pat padidėjo 148 tonomis – iki 542 tonų. Artimųjų Rytų ir Vidurio Azijos valstybės praėjusiais metais taip pat buvo „aktyvios” aukso pirkėjos.

Pasaulinės aukso tarybos vyriausiasis analitikas Johnas Reade’as sako, kad Rusijos centriniam bankui įvestos sankcijos „privertė daugelį neprisijungusių šalių centrinių bankų persvarstyti savo požiūrį į tai, kur jie turėtų laikyti savo tarptautines atsargas”.

Šalys pripažino, kad „auksas, kurį laiko Rusija, nes jo niekas nekontroliuoja, yra naudingas situacijose, kai gali būti neprieinama prie kitų rezervų.”

Nors Rusijos auksas buvo laikomas namuose, daugelis centrinių bankų savo aukso atsargas laiko užsienyje, įskaitant Anglijos banką arba Niujorko federalinį rezervą, o tai atspindi Londono ir Niujorko, kaip didžiausių prekybos auksu rinkų, statusą.

Be to, auksas taip pat laikomas veiksmingu apsidraudimu nuo didelės infliacijos, kuri kelia didžiausią susirūpinimą daugiau kaip 70% apklaustų centrinių bankų pareigūnų.

Aukso kaina šiuo metu yra arti visų laikų maksimumo po 2022 m. infliacijos sprogimo.

Dauguma apklaustųjų taip pat tikisi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Kinijos valiuta įgis didesnę tarptautinių atsargų dalį.

Tarptautinio valiutos fondo duomenys rodo, kad praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį doleriui teko 58% visų centrinių bankų atsargų, eurui – kiek daugiau nei 20%, o Kinijos juaniui- tik 2,7%.