infa.lt

foto: EPA-EFE/Leszek Szymanski POLAND OUT

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, trečiadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos ir Izraelio prezidentais minėdamas geto sukilimo 80-ąsias metines, paprašė atleisti už Vokietijos nusikaltimus, padarytus Antrojo pasaulinio karo metais.

1943 m. balandžio 19 d. nacių sukurtame Varšuvos gete gyvenusių žydų grupė sukilo prieš vokiečių okupantus ir surengė didžiausią keršto akciją prieš SS dalinius. Trečiadienį minimos 80-osios šio įvykio metinės.

„Per mažai nusikaltėlių buvo patraukti atsakomybėn. Šiandien stoviu čia prieš jus ir prašau atleidimo už visus nusikaltimus, kuriuos čia įvykdė vokiečiai”, – savo kalboje sakė F. W. Steinmeieris, kurį citavo Lenkijos spaudos agentūra (PAP).

„Siaubingi nusikaltimai, kuriuos čia įvykdė vokiečiai, mane pripildo gilios gėdos. Tačiau kartu mane pripildo dėkingumo ir nuolankumo, kad galiu dalyvauti šiame minėjime kaip pirmasis Vokietijos valstybės vadovas”, – pridūrė jis.

Steinmeierio kalba pasakyta praėjus vos dienai po to, kai Lenkijos vyriausybė priėmė rezoliuciją dėl būtinybės „sureguliuoti” Lenkijos ir Vokietijos santykius, susijusius su karo reparacijomis už Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių okupantų padarytą žalą.

„Varšuvos ir Berlyno santykius ištiko krizė, nes populistinė dešinioji „Teisė ir teisingumas” (PiS, ECR) vyriausybė užsimojo išnaudoti kiekvieną progą parodyti Vakarų kaimynystę blogoje šviesoje”, – komentavo „Süddeutsche Zeitung”.

Atsižvelgiant į aplinkybes, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda „pasielgė gerai” pakviesdamas F. Steinmeierį į minėjimą Varšuvoje, SZ sakė žurnalistas ir Holokaustą išgyvenęs Marianas Turskis. „Lenkija suinteresuota turėti draugiškus kaimynus”, – sakė jis.

SZ žurnalistė Viktoria Grossmann abiejų prezidentų susitikimą pavadino „beveik stebinančiu”, turint omenyje rimtas abiejų vyriausybių santykių problemas.

1939 m. Hitlerio Vokietija įsiveržė į Lenkiją. Kitais metais vokiečių okupantai įkūrė getą, didžiausią iš daugelio okupuotoje Lenkijoje. Žydų sukilimas gete kilo po to, kai 1942 m. 265 000 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, buvo surinkti ir nužudyti Treblinkos mirties stovykloje.