infa.lt

Po kelerių metų pertraukos tolesnis ES bankų sistemos konsolidavimas bus tęsiamas: Europos Komisija (EK) parengė euro direktyvų pakeitimus, kuriais bus sukurtas trūkstamas bendrosios sistemos „trečiasis ramstis” – Europos indėlių draudimo sistema, taip pat bendros bankų rėmimo taisyklės, praneša „Kommersant”.

Tikėtina, kad „Credit Suisse” (CS) banko žlugimas vasarį, įnešė stabdymo į sistemos konsolidaciją  – nekoordinuoto atsako į naujas Europos bankų problemas rizika yra gerokai didesnė nei anksčiau.

Europos Komisija vakar oficialiai paskelbė trijų šiuo metu galiojančių Europos direktyvų, kuriomis reglamentuojamos nacionalinės struktūros euro zonos ES dalyje ir keliose jai nepriklausančiose ES šalyse, pakeitimų projektus, kuriais sudaromos sąlygos trumpalaikiam bendros bankų indėlių draudimo sistemos (EDIS) sukūrimui ir nacionalinių finansų ir bankų priežiūros institucijų bankams taikomų taisyklių suderinimui.

Apskritai, sprendimo projektas šiuo klausimu buvo paskelbtas dar 2021 m. gegužę ir paskutinį kartą viešai aptartas 2022 m. gegužės mėnesį vykusiame Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos posėdyje, tačiau tuomet sprendimas nebuvo priimtas.

Tikėtina, kad „bankų pažeidžiamumo” suvokimas 2023 m. vasarį. žlugus Jungtinėse Valstijose”SVB” ir „Credit Suise” (Šveicarijos grupės pardavimas jos konkurentei UBS iš esmės veikia ir ES bankų sektorių) pastūmėjo procesą į priekį – ECB ir Europos priežiūros valdyba (ERV) vakar pritarė sprendimui ir pranešė, kad (daug metų trukusios) konsultacijos šiuo klausimu baigtos.

EDIS terminai nenurodomi, teoriškai niekas netrukdo sukurti euro zonos „trečiąjį ramstį” jau 2024 m.

Primename, kad euro zonos ir ES bankų sistemos veikia gana neįprastoje reguliavimo aplinkoje. Euro zona turi vieną banką emitentą – ECB, tačiau nacionaliniai centriniai bankai, o kai kuriais atvejais ir atskiros reguliavimo struktūros, įsteigus ECB, išlaikė kai kurias nacionalinės finansų priežiūros funkcijas: jie išduoda bankų licencijas Europoje, nors ECB turi 111 euro zonos bankų subjektų priežiūros įgaliojimus, o makrolygio rizikos ribojimo priežiūros srityje (nuo 2014 m. lapkričio mėn.) taip pat jau seniai veikia trys Europos finansų rinkų priežiūros agentūros (EBI – bankų, EIOPA – draudimo ir pensijų fondų, EVPRI – vertybinių popierių rinkos) ir sisteminės rizikos (ESRV) bei bankų stabilumo atkūrimo (SRB) valdybos.

SRB iš tiesų 2021 m. ir pristatė EDIS projektą – Europos priežiūros institucijų ideologijoje tai yra trūkstamas visavertės Europos bankų sąjungos „trečiasis ramstis”.

Kitaip tariant, nors emisijos veikla euro zonoje (ir Bulgarijoje, taip pat Kroatijoje, kuri anksčiau nepriklausė euro zonai, bet jai buvo taikomos vienodos ES bankininkystės taisyklės) yra vienoda, o bankų ir finansų priežiūra įvairiu mastu konsoliduota bendromis veiklos taisyklėmis, nėra vienodų indėlių draudimo ir krizių valdymo bankuose taisyklių – jos yra nacionalinių bankų prerogatyva.

EDIS dabar suderintuose BPV pasiūlymuose, šiek tiek pakoreguotuose ECB prašymu, bus galima naudotis „išorės lėšomis”, skirtomis euro zonoje (ir jai nepriklausančioje Bulgarijoje) indėlių draudimo ir krizių valdymo sistemoms valdyti.

Visas Europos institucijas labiausiai domina ne konkurencija tarp jurisdikcijų dėl indėlių draudimo garantijų lygio (jos yra daugiau ar mažiau suderintos), o taisyklių, pagal kurias „gelbėjami” bankai, įvairovė ir bankų gelbėjimo bei blogų bankų likvidavimo procedūros, kurios įvairiose ES šalyse labai skiriasi.

Ištekliai, kuriuos teoriškai būtų galima panaudoti (nesant ECB, šiuo atveju atsakingo tik už likvidumo suteikimą kritiniais atvejais), šiuo metu sudaro daugiau kaip 66 mlrd. eurų: nuo 2016 m. 21 besikuriančios Europos bankų sąjungos valstybė narė kasmet investavo po 1% lėšų, padengtų nacionalinėmis indėlių draudimo sistemomis; pilnai sukurti SRF buvo numatyta tik 2023 m.

Nuo 2015 m. valstybės narės gali papildyti SRF kredito linijomis. Nuo 2017 m. SRF bendrų lėšų suma (kurią galima naudoti draudimo operacijoms ir bankų išpirkimui bet kurioje bankų sąjungos šalyje), kuri pradžioje buvo 40%, padidinta iki 60%; 2024 m. visos fondo lėšos turėtų būti bendros ir tarpusavyje prieinamos.

Dar 2021 m. SRB, kuri tokiu būdu tampa svarbia ES bendrosios finansų rinkos institucija, įvertino, kad visavertei EDIS sukurti ir bankų sąjungai užbaigti reikia penkerių metų – per tą laiką dėl nebūtinumo turėtų būti panaikintos atskiros nacionalinės indėlių draudimo sistemos.

Tačiau iki 2026 m. jų tikriausiai nereikės laukti – EDIS, kaip tokia, turi šansų pradėti veikti 2025 m., o teoriškai tai įmanoma ir nuo 2024 m.

Verta paminėti, kad Bulgarija yra vienintelė sąjungos narė, nepriklausanti euro zonai, tačiau nuo 2024 m. sausio mėn. šalis ketina atsisakyti savo nacionalinės valiutos. Tuo tarpu kitų ES šalių, turinčių nacionalines valiutas – Lenkijos, Rumunijos, Čekijos, Vengrijos, taip pat Švedijos ir Danijos – prisijungimo prie ECB-EBA-EDIS sistemos tvarka EK dokumentuose kol kas neaprašyta: hipotetinę bankų krizę Europoje, kurios tikimybę pastarųjų mėnesių įvykiai tik šiek tiek padidino, jos vis tiek turės spręsti savarankiškai.

infa.lt: Faktiškai iš nacionalinių bankų sistemų bus atimti paskutiniai savarankiškumo likučiai – tai gali padėti įvedant bendrąją skaitmeninę valiutą – CBDC. Tačiau skamba labai gražiai – bendra indėlių apsauga.