infa.lt

Seimo NSGK pirmininkas, Laurynas Kasčiūnas | tsajunga.lt nuotrauka

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui formuoti Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą. Tai siūloma svarstomame Vadovybės apsaugos įstatymo pataisų projekte Nr. XIVP-2322(2).

„Karo padėties įstatyme įtvirtinta, kad, įvedus karo padėtį, Vadovybės apsaugos tarnyba tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Svarstomi pakeitimai sudarytų galimybę siekti iš karto kelių svarbių tikslų: įtrauktų į rengimą ginkluotam pasipriešinimui buvusius tarnybos pareigūnus, turėjusius specialių žinių ir įgūdžių; sudarytų jiems galimybę susipažinti su bendraisiais ginkluotosios gynybos principais, galimoms jų užduotimis su Lietuvos kariuomene, leistų karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas.

Taip pat stiprintų tarnybos ir įstaigų,

Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką. Kartu tai galėtų paskatinti buvusius pareigūnus, palaikančius ryšius su tarnyba ir išsaugojusius savo kvalifikaciją, atkurti pareigūno statusą, tai yra grįžti į tarnybą – tai gali būti aktualu, turint omenyje, kad tarnybai trūksta pareigūnų“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Siūloma, kad toks rezervas būtų sudaromas savanoriškais pagrindais iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų. Rezervo nariais galėtų būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.

Siūloma, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai galėtų būti laikinai pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, atsižvelgus į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narių kvalifikaciją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų atitiktį.

Tam jie galėtų būti laikinai skiriami į pareigūno pareigas, sudarius su jais terminuotas pareigūnų tarnybos sutartis arba terminuotas darbo sutartis.

Projektui po svarstymo pritarė 100, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė trys Seimo nariai. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.