infa.lt

asociatyvi nuotr.

Penktadienį Bralino bažnyčioje vyko karo Ukrainoje metu žuvusio 45 metų savanorio laidotuvės. Ceremonijoje dalyvavo jo artimieji, savivaldybės, miesto ir rajono valdžios atstovai bei Lenkijos kariuomenės delegacija, rašo lenkų „PAP” agentūra.

Į bažnyčią taip pat atėjo vietos ukrainiečių moterys. Jos ant mirusiojo karsto padėjo Ukrainos vėliavą, šalia jos – Ukrainos nacionalinių spalvų gėlių puokštę.

„Jis ištikimai tarnavo Lenkijos Respublikai, gynė jos nepriklausomas sienas, stovėjo Konstitucijos sargyboje, saugojo Lenkijos kario erelį ir karinę vėliavą”, – sakė mirusiojo brolis. Jis pabrėžė, kad atsiras tokių, kurie sakys, jog jis žuvo dėl kažkieno kito. „Bet nuo kada laisvė nėra bendras reikalas. Taip mūsų proseneliai prie sukilėlių vėliavų kovojo Dievo vardu už mūsų ir jūsų laisvę”, – sakė jis.

Jo šešiolikmetė dukra Nataša sakė, kad jos tėtis buvo nuostabus žmogus. „Jis visada mane palaikė, sakė, kad esu stipri, protinga ir man pavyks. Jis mane mokė, kad labai svarbu palaikyti vienas kitą ir pasikliauti vienas kitu”, – sakė Nataša. – prisiminė ji. Ji taip pat sakė, kad jos tėtis rašė knygą. Jos perskaitytoje ištraukoje buvo kalbama apie viltį, kančią ir mirtį.

Teksto žinutėse vienai iš savo dukterų mirusysis, pasak Natašos, iš Ukrainos rašė, kad jau nori grįžti namo, kad pasiilgo, o likusios keturios savaitės, kurias dar turi praleisti Ukrainoje, jam yra amžinybė. „Jis taip pat kalbėjo apie kareivius, kuriems tvarstė žaizdas”, – prisipažino ji.

Michalas Žurekas buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Tarptautinio legiono savanorių būrio vadas. Prieš išvykdamas į karą jis įgijo patirties Teritorinės gynybos pajėgose. Pasak jo žmonos Agatos, kariuomenėje jis realizavo save.

Sprendimą eiti į karą jis priėmė prieš metus. Jo artimieji PAP pasakojo, kad jis išvyko kovoti už Ukrainos laisvę ir Lenkijos saugumą. Nekrologe apie mirusįjį, be kita ko, rašoma, kad „prireikus – savo kraujo ar gyvybės negailėjo”.

Prie Bachmuto jis buvo sunkiai sužeistas į galvą; mirė kovo 25 d. Dniepro ligoninėje, likus mėnesiui iki grįžimo į šalį. Paliko našlaičiais keturis vaikus nuo 12 iki 18 metų – tris dukras ir sūnų (PAP).