infa.lt

Gitanas Nausėda Prezidento kanceliarijos – lrp.lt nuotr.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasidalino informacija apie savo buvusius santykius su komunistų partija, armija ir KGB. Tiesa, remiantis jo tvirtinimu ir pateiktu dokumentų su KGB santykių nebuvo jokių. Na o su partija, kaip jau buvo rašyta anksčiau – per jaunystės paikumą ir nepatyrimą.

Tačiau, reikia atkreipti dėmesį į prezidento G.Nausėdos norą dirbti savo šaliai ir jos žmonėms, ko buvimas partijoje niekaip nepakeitė. Jis kaip norėjo, taip ir tebenori tą daryti.

Pilnas Lietuvos prezidento G.Nausėdos pranešimas:

Nusprendęs eiti į politiką, puikiai supratau, kad atsidursiu po padidinamuoju stiklu. Vieni tai darys, nes visuomenė turi teisę žinoti, kiti – kad patenkintų smalsumą, treti – dėl politinės naudos.

Ir vis viena ėjau, nes norėjau dirbti savo šaliai.

Ar turėjau įrašyti į anketą, kad prieš daugiau nei 30 metų buvau tapęs nebeegzistuojančios partijos nariu? Taip, turėjau.

Neįrašyti buvo klaida, kaip ir įstoti į partiją. Tai buvo paikas jauno žmogaus sprendimas, kuris niekaip nepaveikė mano pasaulėžiūros, mano noro dirbti Lietuvos žmonėms, mano politinių veiksmų ir sprendimų.

Šiandien sulaukiu naujų klausimų – dėl stažuotės Vokietijoje (lyg apie ją visi būtų sužinoję tik vakar), apie tarnybą armijoje. Atsakysiu. Nes slėpti neturiu ko.

Gitano Nausėdos pasidalinta dokumento nuotr.

Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavau 1990-1992 m. Dėl stažuotės bendravau tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais. Su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais bendravęs nesu.

Garsioji „byla K-1 Nr.18“, kuri, matau, tampa naujų insinuacijų pagrindu, yra Ypatingajame archyve ir prieinama visiems. Joje yra du 1990 m. sausio 15 d. anketos lapai (matyt, vieno lapo dvi pusės), kuriuose sudėtos institucijų vizos, kad galiu išvažiuoti stažuotei į Vokietiją.

Anketa pildyta man nedalyvaujant – užklausą atsiuntė Švietimo ministerija, kas ir parašyta lape. Manau, bet kas gali nueiti ir ją patikrinti. Jei kam vargti nesinori – įdedu tuos lapus čia. Skaitykite, nagrinėkite. Dar kartą kartoju – aš slėpti neturiu ko.

Tuo pačiu atsakysiu ir į klausimus dėl tarnybos sovietų armijoje. Karinėje įskaitoje, be abejo, buvau, kaip ir visi to meto jaunuoliai. Armijoje netarnavau, nes vaikystėje lėkdamas dviračiu patyriau sunkią vidaus organų traumą (apie tai, beje, rašyta) ir buvau pripažintas netinkamu rikiuotės tarnybai.

Sveikatą profilaktiškai tikrinuosi kasmet. Dėkui Dievui – ji gera, leidžia sėkmingai atlaikyti darbo krūvį ir stresą, ir galvoti apie ateitį. Nors, suprantu, būtent tai ir sukelia daugiausia erzelio.