infa.lt

Trečiadienį (balandžio 12 d.) Vokietijos teisingumo ministras pristatė pagrindinius teisės akto, kuriuo siekiama apsisaugoti nuo „skaitmeninio smurto” ir anoniminių neapykantos kalbų, punktus, praneša „Euractiv” leidinys.

Vokietijos federalinis teisingumo ministras Marco Buschmannas (FDP), priimdamas įstatymą dėl apsaugos nuo skaitmeninio smurto, siekia priversti platformas imtis drastiškesnių veiksmų prieš „neapykantos kalbą” – ne tik ištrinti įžeidžiančias žinutes, bet ir blokuoti naudotojus.

Pagrindinis planuojamo įstatymo elementas – civilinis ieškinys platformų operatoriams dėl priešiškų paskyrų blokavimo, pirmą kartą teisiškai reglamentuojant tokius ieškinius.

„Be baudžiamojo persekiojimo konkrečiais atvejais, mums reikia priemonių, kurios sumažintų net ir anoniminių „neapykantos paskyrų” matomumą ir įtaką. Tai darant, atsakomybė turi būti taikoma ir socialinių tinklų operatoriams”, – pareiškė Socialdemokratų partijos (SPD) narė Carmen Wegge.

Paskyrų blokavimas

Remiantis pagrindiniais pasiūlyme išdėstytais punktais, kad tam tikra paskyra būtų užblokuota, naudotojas turi būti padaręs rimtų „nukentėjusiojo asmens teisių” pažeidimų.

„Įstatymas turėtų pradėti veikti ne tik tada, kai skaitmeninis smurtas buvo įvykdytas kelis kartus (pakaks ir vieno karto – infa.lt past.). Be to, turime atsižvelgti į tai, kad skaitmeninis smurtas vyksta įvairiomis formomis ir įvairiuose forumuose”, – EURACTIV sakė Skaitmeninio komiteto pirmininkė, žaliųjų partijos BÜNDNIS90/DIE GRÜNEN narė Tabea Rößner.

Pasiūlyme ypač numatyta galimybė blokuoti paskyrą, jei agitatorius pakartotinai įžeidinėja savo auką internete ir dėl to kyla rizika, kad tai gali pasikartoti. Užblokuoti paskyrą taip pat turėtų būti galima tais atvejais, kai žinomas tik paskyros pavadinimas, o jos turėtojo tikrojo vardo ir pavardės neįmanoma nustatyti.

Kad paskyrų blokavimas būtų įgyvendintas per kelias dienas, apygardos teismai turėtų turėti galimybę akivaizdžiais atvejais išduoti laikiną draudimą.

Paskyrų savininkai turi būti informuojami apie atitinkamo paslaugų teikėjo prašymą blokuoti sąskaitą prieš jį įvykdant ir jiems turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas. Tokiu būdu apsauga nuo „skaitmeninio smurto” neturėtų kelti grėsmės žodžio laisvei, o blokavimo prašymais negalima piktnaudžiauti siekiant nuslopinti teisėtą kritiką.

Nors pasiūlyme išdėstyta, kad paskyros blokavimas turėtų būti „taikomas tik pagrįstam laikotarpiui”, Buschmanas nepateikė išsamios informacijos apie maksimalią jo trukmę (1 metai, 2 ar daugiau).

Teisė į informaciją

Be paskyrų blokavimo, „nuo neapykantos nukentėjusiems asmenims” taip pat turėtų būti suteikta teisė gauti daugiau informacijos apie priešiškumą kurstantį asmenį. Taip siekiama nustatyti asmenį, kuris slepiasi po „neapykantą kurstančiais” pseudonimais.

Dėl to, praktikoje platformų operatoriai turės atskleisti neapykantos paskyros IP adresą. Vėliau IP adresą bus galima pateikti telekomunikacijų paslaugų teikėjui, teiraujantis, kuris tikras asmuo konkrečiu metu naudojosi šiuo IP adresu. Tuomet identifikuotiems asmenims gali būti iškelta byla dėl žalos atlyginimo arba pateikti baudžiamieji kaltinimai.

Iki šiol teisė į naudotojo duomenis, pavyzdžiui, IP adresus, nenumatyta, todėl „nukentėjusiems nuo anoniminės neapykantos kalbos” sunku imtis veiksmų.

Teisė į anonimiškumą

Priešingai, IP adresų atskleidimas gali apriboti teisę į anonimiškumą, kuri įtvirtinta Vokietijos koalicinėje sutartyje. Kitaip tariant, pavojus kyla dėl to, kad interneto prieigos paslaugų teikėjams leidžiama privačiais tikslais identifikuoti interneto vartotojus pagal jų IP adresą, neįtariant, kad jie padarė nusikaltimą.

„Tai kelia pavojų žmonėms, pavyzdžiui, persekiojimo ar šmeižto kampanijų aukoms, kurie pasikliauja anonimiškumo apsauga internete. Ji gali būti lengvai panaudota prieš netinkamus žmones, pavyzdžiui, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn anoniminius informatorius, atskleisti anoniminius žurnalistų šaltinius ir pan.”, – aiškino Piratų partijos narys Europos Parlamento narys Patrickas Brayeris.

Bundestagas dėl įstatymo projekto balsuos po to, kai jis bus pateiktas 2023 m. antroje pusėje.