infa.lt

Foto: Arnuld Stoffel/dpa

Balandžio 15 d. Vokietija uždarys paskutines likusias atomines elektrines, taip užbaigdama daugiau kaip 60 metų trukusį šalies branduolinės energetikos verslą ir ilgametį Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo laikotarpį.

2011 m. įvykus Fukušimos branduolinei katastrofai, Vokietijoje branduolinei energetikai buvo paskelbtas mirties nuosprendis – į didžiausią kada nors surengtą demonstraciją prieš branduolinę energetiką susirinko apie 250 000 žmonių. Gegužės 30 d. Vokietijos vyriausybė, vadovaujama konservatorės kanclerės Angelos Merkel, paskelbė planą iki 2022 m. uždaryti visus branduolinius reaktorius.

Balandžio 15 d. bus uždaryti paskutiniai likę trys reaktoriai. „Dabar esančios atominės elektrinės anksčiau ar vėliau bus išmontuotos”, – balandžio 9 d. RND sakė vicekancleris Robertas Habeckas.

Keletą mėnesių elektrinės veikė avariniu režimu, nes iš kuro strypų buvo išspaustos visos likusios energijos atsargos, o Europos energetikos krizė keliais mėnesiais atidėjo 2022 m. pabaigoje planuotą jų uždarymą.

Paskutinieji Vokietijos branduoliniai reaktoriai per dieną į tinklą tiekė 70 gigavatvalandžių elektros energijos, kurios, priklausomai nuo paros laiko, padengdavo nuo 3 iki 7% Vokietijos elektros energijos poreikio.

Branduolinė energetika jau seniai yra tema, dėl kurios Vokietijoje vyksta vieši debatai ir kuri kelia tiek liberalų, tiek konservatorių kritiką, o žalieji politikai linkę pritarti laipsniškam branduolinės energetikos nutraukimui.

„Atominės elektrinės atsisakymas visų pirma yra galutinis žingsnis į saugų ir mažai rizikingą, įperkamą ir švarų energijos tiekimą – į atsinaujinančiųjų energijos išteklių amžių”, – agentūrai dpa sakė žaliųjų partijos vadovė Ricarda Lang.