infa.lt

Labai „padeda” ateityje turėti vaikų

Nevaisingumas yra didelė pasaulinė sveikatos problema, su kuria tam tikru gyvenimo laikotarpiu susiduria kas šeštas žmogus, tačiau ES veiksmai šiai problemai spręsti tebėra riboti., rašo „Euractiv” leidinys.

Senovės induistai tikėjo, kad perėjimas per skylę uoloje ar medžio ertmę pagerina vaisingumą, – rašė gydytojas Donaldas Johnstonas savo klasikiniame veikale apie žmonių nevaisingumo istoriją.

Romos imperijoje gyvenęs gamtos filosofas Plinijus aiškino, kad suvalgius hienos akį su saldymedžiu ir krapais, moteris pastodavo per tris dienas.

Šiais laikais sprendimai, padedantys kovoti su nevaisingumu, yra akivaizdžiai pažangesni, tačiau kova dėl pastojimo daugeliui išlieka iššūkiu.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nevaisingumą apibrėžia kaip vyro arba moters reprodukcinės sistemos ligą, kai nepavyksta pastoti po 12 ar daugiau mėnesių reguliarių lytinių santykių.

PSO generalinio direktoriaus Tedroso Ghebreyesuso nuomone, „svarbi tiesa yra ta, kad „nevaisingumas yra nediskriminuojantis”, t. y. jis veikia žmones nepriklausomai nuo jų kultūros, socialinės klasės ar etninės priklausomybės.

Neseniai paskelbtoje JT sveikatos agentūros ataskaitoje teigiama, kad pasaulyje kas šeštas žmogus tam tikru gyvenimo laikotarpiu negali susilaukti vaiko, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ir kokias pajamas turi.

Ataskaitoje išanalizuoti visi atitinkami 1990-2021 m. tyrimai, atsižvelgiant į skirtingus vertinimo metodus.

Remiantis duomenimis, apskaičiuota, kad 2022 m. beveik 20% gyventojų patyrė nevaisingumą visą gyvenimą, o daugiau kaip 10% – nevaisingumo laikotarpį.

Nevaisingumo visą gyvenimą paplitimas buvo didžiausias, pasak  PSO, Vakarų Ramiojo vandenyno regione – daugiau kaip 20%, po to sekė Amerikos ir Europos regionas – 12%.

Kita vertus, mažiausias nevaisingumo paplitimas, pasak PSO, yra Rytų Viduržemio jūros regione – apie 10%.

Šie nauji įverčiai rodo, kad nevaisingumo paplitimo skirtumai tarp regionų yra nedideli, o aukštas, vidutines ir žemas pajamas gaunančiose šalyse rodikliai yra panašūs.

Tai liudija, kad nevaisingumas šiandien yra didelė sveikatos problema visame pasaulyje.

Paramos prašymas

Nors kai kurie su nevaisingumo problema susiduriantys žmonės gali rinktis maldą arba kelionę į Montserratą pas Juodąją Madoną Ispanijoje, medicinos pažanga siūlo pagalbą, pavyzdžiui, apvaisinimą in vitro (IVF).

Tai procesas, kurio metu ovuliacijos metu iš moters paimamos kiaušialąstės, o spermatozoidai jas apvaisina laboratorijoje. Apvaisinta kiaušialąstė – embrionas – perkeliama į gimdą.

Tačiau, PSO teigimu, tokie nevaisingumo prevencijos, diagnostikos ir gydymo sprendimai vis dar nepakankamai finansuojami ir daugeliui neprieinami dėl didelių išlaidų, socialinės stigmos ir riboto prieinamumo.

Šiuo metu daugumoje šalių nevaisingumo gydymas pirmiausia finansuojamas iš savo kišenės, t. y. jo nepadengia sveikatos draudimas, o tai dažnai lemia dideles finansines išlaidas. (Tačiau, kaip bebūtų keista – abortai daugelyje šalių apmokami iš mokesčių mokėtojų kišenės – infa.lt past.)

„Milijonai žmonių, kurie kreipiasi dėl nevaisingumo gydymo, susiduria su katastrofiškomis sveikatos priežiūros išlaidomis, todėl tai yra didelė teisingumo problema ir pernelyg dažnai – medicininio skurdo spąstai”, – sakė Pascale Allotey, PSO seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir mokslinių tyrimų direktorė.

Didelės išlaidos dažnai užkerta kelią nevaisingumo gydymui arba dėl to, kad kreipdamasis į gydymo įstaigą, žmogus gali patekti į skurdo spąstus.

Pasak P. Allotey, geresnė politika ir viešasis finansavimas gali gerokai pagerinti gydymo prieinamumą ir apsaugoti skurdžiau gyvenančius namų ūkius nuo skurdo.

Nevaisingumo problemos sprendimas taip pat yra labai svarbus siekiant dviejų JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) – trečiojo tikslo, kuriuo siekiama užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti gerovę visais amžiaus tarpsniais, ir penktojo tikslo, kuriuo siekiama lyčių lygybės ir visų moterų bei mergaičių įgalinimo.

ES veiksmai tebėra riboti

Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenimis, nevaisingumo problema kamuoja daugiau kaip 25 milijonus ES piliečių, o bloko šalių veiksmai labai skiriasi, kaip parodė 2021 m. gruodį paskelbtas Europos nevaisingumo gydymo politikos atlasas.

Išplėtus vaizdą iki 43 Europos šalių, tik 12 šalių siūlė iki šešių finansuojamų intrauterininės inseminacijos ciklų – proceso, kurio metu koncentruota sperma patenka tiesiai į gimdą maždaug tuo metu, kai kiaušidė išskiria vieną ar daugiau kiaušialąsčių apvaisinimui.

Be to, IVF gydymas „atrodo akivaizdžiai šališkas heteroseksualių porų atžvilgiu, vienišų žmonių ir LGBT porų sąskaita”. (o abortai nešališki, žvelgiant akimis tų porų, kuris jų nedaro? – infa.lt past.)

Pavyzdžiui, 41 šalyje heteroseksualioms poroms suteikiama galimybė apvaisinti moterį donorų sperma, tačiau tik 19 šalių tai siūlo lesbiečių poroms ir tik 30 šalių – vienišoms moterims.

Komentuodama tyrimo rezultatus, „Fertility Europe” vadovė Anita Fincham sakė, kad kiekviena šalis nusipelno būti tobula šalimi, kurioje galioja geros taisyklės, suteikiančios vienodas, saugias ir veiksmingas galimybes gauti vaisingumo gydymo paslaugas visiems, kuriems jų reikia.

Tačiau ES veiksmai šiuo klausimu tebėra riboti.

„ES socialinėje politikoje nėra specialios krypties, skirtos šeimos klausimams”, – kartą atsakydama į Parlamento klausimą įspėjo ES sveikatos komisarė Stella Kyriakides.

Ji pridūrė, kad politikos formavimas šioje srityje išlieka išimtinė ES valstybių narių kompetencija, atspindinti skirtingą šeimos struktūrą, istorinę raidą, socialinį požiūrį ir tradicijas skirtingose valstybėse narėse.