infa.lt

Reaguodamas į karinę agresiją Ukrainoje ir siekdamas apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, Seimas pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui (projektas Nr. XIVP-2496(2).

Jame apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir kitos nuostatos.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo 3 straipsnyje nustatytos tokios ribojamosios priemonės:

1. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje (išskyrus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija) ir prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

3. Sustabdomas Rusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje (išskyrus atvejus, dėl kurių tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija) ir Lietuvoje.

išskyrus Rusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

4. Rusijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

išskyrus atvejus, kai jie atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną įstatyme įtvirtinamų papildomų sąlygų (nurodytos žemiau pranešime).

5. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas.

išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, turinčius leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje.

6. Sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje.

išskyrus atvejus, kai Rusijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, ar kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.

7. Sustabdoma Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisė į Lietuvos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 2 d.

Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 3 d. ir galioja iki 2024 m. gegužės 2 d.

Nustačius poreikį, Vyriausybė, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos, galės kreiptis į Seimą siūlydama jį pratęsti.

Už įstatymą balsavo 76, prieš buvo 13, susilaikė 34 Seimo nariai.

„Sukuriam stiprų nacionalinių sankcijų instrumentą. Tai yra Rusijos ir Baltarusijos visuomenių atsakomybė už karą ir agresiją Ukrainoje ir mažina įtakas galimas, rizikas nacionaliniam saugumui Lietuvoje“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

tUO TARPU Konstitucinės teisės žinovas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas praėjusį trečiadienį komiteto posėdyje pabrėžė, kad „Lietuvos valstybė niekam neprivalo teikti pilietybės, o kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – taip pat ir grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu“. „Nėra reikalo priimti tokių nuostatų, kurios kelia tokį rezonansą“, – sakė D. Žalimas.