infa.lt

welt.de

Oficialiai pripažinti pabėgėliais asmenys grįžta atostogų atgal į tas šalis, iš kurių jie oficialiai yra pabėgę.

Vokietijos Darbo birža patvirtino: „Taip, tokie atvejai yra užfiksuoti“. Tačiau oficialūs tyrimai šiuo klausimu nebuvo pradėti. Vargu ar galima įsivaizduoti, kad tokie pabėgėliai galėtų turėti teisę į prieglobstį“, išsakė savo nuomonę Armin Schuster, CDU (Krikščionių demokratų partija – vert. past) atstovas.

Pripažinti pabėgėliais asmenys grįžta atostogų atgal į tas šalis, iš kurių jie oficialiai yra pabėgę. Tai laikraščio „Welt am Sonntag“ žurnalistinio tyrimo rezultatas. Jie sužinojo iš jau oficialiai pripažintų pabėgėliais asmenų, jau registruotų bedarbiais, kad jie neilgam laikotarpiui išvykdavo į tokias šalis, kaip Sirija, Afganistanas ar Libija, po to vėl grįždami atgal į Vokietiją.

Todėl, tokie incidentai buvo užregistruoti Berlyno darbo biržoje. Asmenys, kurie buvo su šiais duomenimis supažindinti yra įsitikinę, kad taip vyksta ir kituose Vokietijos regionuose. Federalinės darbo biržos atstovė spaudai patvirtino: “Taip, tokie atvejai užfiksuoti“. Tačiau oficialūs tyrimai šiuo klausimu nebuvo pradėti. „Mes neatliekame vertinimų ir nevedame statistikos šia tema, todėl nedisponuojame tikslia informacija“. Pasak ataskaitos, šiuo metu federalinė darbo birža ir federalinis emigracijos departamentas (BAMF) stengiasi gauti tikslesnių duomenų šiuo klausimu.

Privačių duomenų apsaugos reikalavimai trukdo gauti informaciją

Įstatymas leidžia: Harz IV gavėjai (Vokietijoje taip vadinama socialinė pašalpa, – vert. past) turi teisę 21 dieną per metus praleisti už Vokietijos ribų, nebijodami, kad jų pašalpų išmokų dydis bus sumažintas. Tokioms atostogoms dažniausiai pritariama. Pareigos valstybei pranešti apie tikslią atostogų vietą nėra.

Socialinės pašalpos gavėjai „privalo pranešti apie atostogų vietą, jų trukmę, tačiau nebūtinai tikslią vietovę“, buvo paaiškinta darbo biržoje. „Taip pat nėra teisiškai reglamentuota, kaip šią informaciją išreikalauti“.

Jeigu pokalbio su pabėgėliu metu paaiškėtų, jog kelionė vyks į Siriją, dėl privačių duomenų apsaugos reikalavimų darbo biržos darbuotojas „neturi teisės šios informacijos perduoti tretiesiems asmenims, netgi, pavyzdžiui, kitai valstybinei įstaigai – tokiai kaip emigracijos departamentui“, pabrėžė darbo biržos atstovė spaudai.

Atostogos – įrodymas, kad joks persekiojimas neegzistuoja

Beje, laikraštis „Welt am Sonntag“ sužinojo, kad emigracijos departamentas jau birželio mėnesį sostinės darbo biržą raštiškai paragino pranešti vietiniams emigracijos departamentams apie pabėgėlių ketinimus praleisti atostogas savo tėvynėse.

Federalinė vidaus reikalų ministerija, remdamasi ES įstatymais dėl kelionės į šalį, iš kurios buvo pabėgta persekiojimų irPripažinti pabėgėliais asmenys grįžta atostogų atgal į tas šalis, iš kurių jie oficialiai yra pabėgę. Tai laikraščio „Welt am Sonntag“ tyrimo rezultatas grėsmės gyvybei pasekoje, po individualaus vertinimo turi teisę atimti pabėgėlio statusą. Tačiau pažymima, jog kelionė į šalį-tėvynę, išimtinais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkios giminaičio sveikatos būklės, gali būti toleruojama. „Tačiau, jeigu keliaujama atostogų tikslu, vadinasi tai gali tapti priežastimi atimti pabėgėlio statusą, nes pagal faktą pabėgėlis nesibaimina persekiojimų“.

„Tiesiog netenki žado“

Pilietinių laisvių komiteto pirmininkas nuo Vokietijos krikščionių demokratų partijos, Arminas Šusteris (CDU), pasakė: “ Jei tas tiesa, tai tą išgirdęs tiesiog netenki žado“. Galimybė gauti teisę į pabėgėlio statusą tokiems „pabėgėliams“ mažai tikėtina, nes pateiktos priežastys neįtikinamos.

„Tas turės pasekmes tolimesniam gyvenimui Vokietijoje“, paaiškino Šusteris. Jis įsivaizduoja tik itin retus atvejus, kurie leistų grįžti trumpam atgal į šalį-tėvynę. „ Todėl, ateityje privalu pabėgėlius priverstinai įpareigoti tokiai kelionei rašyti prašymą, gaunant leidimą tiesiogiai iš emigracijos departamento“, reziumavo Šusteris.

parengė: Remigijus Sinkevičius

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.