infa.lt

Sausio-vasario mėnesiais Rusija tapo didžiausia naftos tiekėja Kinijai, išstumdama Saudo Arabiją į antrą vietą pagal tiekimo apimtis. Per du mėnesius Rusijos naftos eksportas į Kiniją padidėjo 23,8%.

Apie tai pranešė „Reuters” agentūra, remdamasi Kinijos muitinės duomenimis.

Muitinės duomenimis, šių metų sausį-vasarį Rusija į Kiniją patiekė 15,68 mln. tonų naftos, arba 1,94 mln. barelių per dieną, t. y. 23,8% daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Naftos eksportas iš Saudo Arabijos, kuri 2022 m. buvo didžiausia tiekėja Kinijai, per du mėnesius sudarė 13,92 mln. t, arba 1,72 mln. barelių per parą.

Agentūra pažymi, kad dėl Vakarų sankcijų ir naftos iš Rusijos kainų apribojimų šiuo energetiniu resursu pradėta prekiauti su didele nuolaida.

Pasak „Reuters”, tarp pagrindinių mažesnių kainų naudos gavėjų buvo privačios Kinijos naftos perdirbimo gamyklos rytinėje Šandongo provincijoje. Sausį rusiška nafta ESPO, kurios pristatymo terminas – vasaris, buvo perkama su 8 JAV dolerių nuolaida, lyginant su Europos ICE etalonu Brent nafta.

Gruodžio 5 d. įsigaliojo 60 JAV dolerių už barelį naftos kainos viršutinė riba, o vasario 5 d. įsigaliojo 100 ir 45 JAV dolerių už barelį naftos produktų iš Rusijos kainos viršutinė riba (produktams, kuriais prekiaujama atitinkamai atitinkamai su priemoka ir nuolaida naftos atžvilgiu).

Įsigaliojus naftos tiekimo jūra kainų viršutinei ribai, didelė dalis Rusijos išteklių, kuriems taikomas embargas, buvo nukreipta į Kiniją ir Indiją.

Agentūros „Bloomberg” skaičiavimais, 2023 m. Kinija gali padidinti rusiškos naftos importą 500 000 barelių – iki 2,2 mln. barelių per dieną. O jei padidės Urals naftos tiekimas, šie skaičiai gali išaugti iki 2,5 mln. barelių per parą.