infa.lt

Mokslininkė Fernanda Avelar Santos (nuotraukoje dešinėje) laiko „plastikinius akmenis”, rastus Trindadėjaus saloje Espirito Santo valstijoje. Brazilija, 2023 m. kovo 7 d. | Reuters

Brazilijai priklausančios negyvenamos vulkaninės Trindadės salos geologija jau daugelį metų žavi įvairių sričių mokslininkus: be daugybės vulkaninių kupolų, ši sala taip pat laikoma viena pagrindinių pasaulyje žaliųjų vėžlių veisimosi vietų. O šioje saloje aptikta iš plastiko šiukšlių susiformavusių uolienų!

Atlanto vandenyne, už 1140 km nuo Brazilijos žemyninės dalies, esanti Trindadė prieš šimtmetį buvo natūralus kalėjimas, tačiau dabar yra visiškai apleista. Kadaise jos tarpeklius dengė miškas, o šiandien tai dykuma.

Ir šioje dykumoje Brazilijos Paranos valstijos federalinio universiteto geologai padarė, jų pačių žodžiais tariant, siaubingą atradimą – uolieną, kurioje ištirpęs plastikas susimaišęs su akmeniniu substratu.

„Žemės užterštumas pasiekė geologinį lygį”, – sako Paranos universiteto geologė Fernanda Avelar Santos. Jos teigimu, tokia uolienos sudėtis ir gąsdina, ir kelia pasipiktinimą.

Plastikinės uolienos jau turi mokslinį pavadinimą – plastiglomeratai (iš plastikas + aglomeratas), o Santos nukreipė komandos pastangas nustatyti plastiko kilmę. Atlikus cheminius tyrimus paaiškėjo, kad daugiausia plastiko sala gauna iš žvejybinių tinklų – itin paplitusios plastiko šiukšlių rūšies Trindadės pakrantėje.

„Plastiglomerato susidarymo procesas yra paprastas, – komentuoja Santos, – jūros srovės išmeta į salos krantą tinklų atplaišas, kartais labai ilgas, o saulės energija išlydo plastiką ir sujungė jį su substratu – akmenimis – sudarydama tvirtą uolieną.

REUTERS

Trindadės sala yra viena svarbiausių vietų pasaulyje žaliųjų vėžlių išsaugojimo požiūriu: kasmet tūkstančiai jų atplaukia dėti kiaušinių į pakrantę.

Vėžliukus saugo Brazilijos kariuomenė, kuri saloje turi savo bazę. Santos apgailestauja, kad jos siaubingas radinys – uoliena, kurioje yra plastiko, – buvo rastas visai šalia vėžlių lizdavietės.

Dabartinį geologinį laikotarpį jau vadiname antropocenu, – sako ji, – o vandenyno tarša plastiku, dėl kurios jau atsirado plastiko uoliena, dar kartą patvirtina, kokį didžiulį poveikį gamtai daro žmonės. Dabar tai apima ir geologinį poveikį.