infa.lt

COVID-19 pandemijos poveikis gyventojų psichikos sveikatai nėra toks stiprus, kaip manyta anksčiau. Tokią išvadą padarė McGill universiteto Monrealyje (Kanada) mokslininkai. Jų tyrimas „Psichikos sveikatos simptomų palyginimas prieš COVID-19 pandemiją ir jos metu” paskelbtas „The BMJ” moksliniame žurnale.

Kaip nurodo tyrėjai, ankstesniuose COVID-19 poveikio žmonių psichikos sveikatai tyrimuose dažnai tiesiog nebuvo atsižvelgiama į psichikos sveikatos rodiklius prieš pandemiją, juose trūko tokių duomenų palyginimo.

Tie, kurie lygino duomenis prieš pandemiją ir pandemijos metu, rėmėsi per maža imtimi, analizavo 40-70 tyrimų, paimtų iš duomenų bazių anglų kalba. Ir šie tyrimai dažnai rodė labai skaudų COVID-19 poveikį žmonių psichikai.

Kaip laikraščiui „The Guardian” sakė psichiatrijos profesorius Brettas Tombsas, pagrindinis Kanados tyrimo autorius: „Teiginiai, kad daugumos žmonių psichikos sveikata pandemijos metu labai pablogėjo, labai rėmėsi pavieniais tyrimais, kurie buvo „momentiniai” konkrečios situacijos, konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku.

Juose paprastai nebuvo atliekami ilgalaikiai palyginimai su tuo, kas buvo prieš tai ir kas buvo po to.

Monrealio tyrėjai analizavo duomenis iš 137 naujausių mokslinių straipsnių šia tema iš įvairių pasaulio regionų, naudojo skirtingų kalbų duomenų bazes ir lygino skirtingų laikotarpių duomenis: prieš pandemiją ir pandemijos metu.

Jų tyrimas parodė, kad bendroje populiacijoje, t. y. tarp vyrų ir moterų, „nepasikeitė nei bendra psichinė būsena, nei nerimo simptomai. Tik depresijos apraiškos buvo neigiamos, tačiau jos buvo minimalios, „artimos nuliui”.

Psichinės būklės pablogėjimas pastebėtas tik pas moteris; pablogėjimas įvertintas kaip „minimalus arba nežymus”.

Tyrėjai mano, kad toks poveikis moterims galėjo būti susijęs su tuo, kad pandemijos metu joms teko didesnė šeiminių įsipareigojimų našta, galbūt jos dažniau dirba sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityje ar net yra patyrusios smurtą šeimoje.