infa.lt

asociatyvi lrv.lt nuotr.

VRM pranešimas:

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos surengtoje konferencijoje „Ginkluotųjų struktūrų integracija į krašto gynybą. Ukrainos patirtis Lietuvai“, kurioje patirtimi ir žiniomis dalijosi Lietuvos ir Ukrainos krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemų pareigūnai.

Konferencijoje aptartas vidaus reikalų sistemos statutinių tarnybų pasirengimas veikti hibridinių situacijų ir karo sąlygomis, taip pat jau įgyvendintos priemonės tarnybų stiprinimui ir atsparumo didinimui.

„Ukrainos patirtis – skaudi patirtis – atremiant agresiją ir priimant neatidėliotinus sprendimus mums yra neįkainojama. Tikėtina, jog būtent vidaus reikalų sistemos statutinės tarnybos taptų pirmąja reagavimo grandimi, atremiant priešo karines ar hibridines atakas. Todėl pareigūnų parengtis ir aprūpinimas tapo mūsų neginčijamu prioritetu – jau daug padarėme, kad nebūtume užklupti netikėtai. Turime ir toliau dirbti šia kryptimi, taip pat gilinti sąveiką tarp vidaus reikalų ir krašto apsaugos sričių“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Paskelbus karo padėtį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) dalyvautų valstybės ginkluotoje gynyboje ir vykdytų karo meto užduotis, kitos vidaus reikalų sistemos statutinės tarnybos turėtų gebėti veikti karo metu – vykdyti joms numatytas mobilizacines ir sąjungininkų paramą priimančiosios šalies užduotis, aktyviai prisidėti užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių, turto ir strateginių objektų fizinę apsaugą, viešąją tvarką, gyventojų perspėjimą apie pavojus, jų paiešką ir gelbėjimą.

Vidaus reikalų ministerija parengė karinio pareigūnų aprūpinimo standartą, kuris sudarytas iš trijų komponentų: individualių pareigūnų aprūpinimo priemonių, specialiųjų priemonių pagal vaidmenis ir ginkluotės. Taip pat ruošiamos Vidaus tarnybos statuto pataisos, kurios leistų kurti personalo rezervą – jį sudarytų buvę statutinių įstaigų pareigūnai.

Prasidėjus priešiškiems veiksmams ypatingai svarbi tampa valstybės sienos apsauga, kuri įgauna sienos gynybos pobūdį. Lietuva, siekdama apsisaugoti nuo Baltarusijos režimo sukeltos hibridinės atakos, jau ėmėsi kompleksinių sienos apsaugos stiprinimo priemonių – įrengė fizinį barjerą, įdiegė modernias sienos stebėjimo sistemas. Šiemet planuojama investuoti į patrulio tako įrengimą.

Pasienyje taip pat padidintas pareigūnų skaičius, jie aprūpinti NATO standartus atitinkančia ginkluote, kurią už 3,5 mln. eurų pasieniečiams perdavė Lietuvos kariuomenė. Šiais metais modernios ginkluotės ir kitų priemonių pasieniečiai gaus dar už 7 mln. eurų. Tiek VSAT, tiek VST ne tik ginkluojasi, bet ir stiprina karinį pasirengimą.

Kaip rodo Ukrainos patirtis, karo metu veikia daug priešo remiamų diversantų grupių, taip pat vykdoma daug nusikalstamų veikų, kurių nustatymą ir tyrimą vykdo policija. Siekiant užtikrinti pareigūnų saugumą, Lietuvos policija gerina aprūpinimą, rengia mokymus ir pratybas, ruošiasi veiklos ir prioritetų pertvarkymui, jei būtų įvesta karo padėtis.