infa.lt

youtube stop kadras

Kad prieitų šios išvados, mokslininkai išanalizavo beveik 100 skirtingų tyrimų. Jie nustatė, kad įvairių rūšių fizinis aktyvumas buvo pranašesnis arba bent jau lygiavertis vaistų ir psichoterapijos poveikiui.

Psichoemocinė fizinių pratimų nauda yra plačiai žinoma. Daugelis tyrimų įrodo teigiamą poveikį šizofrenijai, nerimui ir depresijai.

Pietų Australijos universiteto mokslininkai nusprendė atlikti didelės apimties šiandien turimų įrodymų analizę ir išsiaiškinti, ar tokia strategija galėtų būti pirmuoju pasirinkimu gydant pacientus su įvairiomis diagnozėmis.

Metaanalizės, kuri buvo paskelbta „New Atlas” svetainėje, rezultatai parodė, kad toks potencialas yra.

Mokslininkai patikrino beveik 100 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 120 000 įvairaus amžiaus pacientų, duomenis ir padarė išvadą, kad įvairių rūšių fizinis aktyvumas buvo pranašesnis arba bent jau lygiavertis vaistų ir psichoterapijos poveikiui.

Pavyzdžiui, didžiausią teigiamą poveikį depresijai turėjo jėgos treniruotės. Į protą ir kūną orientuota mankšta, pavyzdžiui, joga, buvo ypač naudinga nerimui mažinti.

Pažymėtina, kad didžiausią poveikį turėjo vidutinio ir didelio intensyvumo fiziniai pratimai. Mokslininkai mano, kad tai lemia neuromolekuliniai mechanizmai, pavyzdžiui, padidėjęs serotonino ir noradrenalino prieinamumas.

Jų manymu, esant mažam intensyvumui stimuliacijos nepakanka neurologiniams pokyčiams.

Taip pat pažymima, kad geriau laikytis trumpesnių ir reguliarių fizinių pratimų, o ne ilgai trunkančių treniruočių.

Nepaisant gautų rezultatų, mokslininkai kol kas negali rekomenduoti sporto kaip standartinio gydymo pakaitalo.

Tuo tarpu jie primygtinai pataria pacientams ir gydytojams naudoti fizinį aktyvumą kaip pirmos eilės intervenciją siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti savijautą.