infa.lt

2023 m. vasario 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dvi civilines bylas, kuriose buvo spręsti klausimai dėl darbuotojų pareigos pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija).

Bylose taip pat buvo sprendžiama dėl  nušalinimo nuo pareigų, kai darbuotojas atsisako pasitikrinti sveikatą ir jam nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Abiejose bylose ieškovės (ikimokyklinio ugdymo mokytojos) kreipėsi į teismą dėl darbdavio įsakymų panaikinimo, kuriais jos buvo nušalintos nuo pareigų iki tos dienos, kol pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Ieškovės savo skundus argumentavo tuo, kad nei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme (ŽULPKĮ), nei jo nuostatas įgyvendinančiame Vyriausybės nutarime nenustatyta konkreti privalančių pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka ir darbuotojų informavimo apie tokią pareigą tvarka.

Ieškovių teigimu, įstatymų leidėjui būtent Vyriausybei delegavus pareigą nustatyti šią tvarką, ji tokios pareigos negalėjo perleisti jokiems kitiems subjektams.

Ieškovės įrodinėjo, kad joms nekilo pareiga periodiškai tikrintis sveikatą, taip pat kad jos turėjo galimybę savo darbo funkcijas vykdyti nuotoliniu būdu, todėl negalėjo būti nušalintos nuo darbo.

Bylas nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovių reikalavimus atmetė.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, juose nustatant tokių priemonių įgyvendinimo tvarką.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad užkrečiamajai ligai suvaldyti skirtų priemonių nustatymas ir (ar) jų įgyvendinimas suponuoja tam tikrų specialių žinių turėjimą ar specialios (profesinės) kompetencijos būtinybę, todėl atmetė ieškovių argumentus, kad išimtinai tik Vyriausybė turėjo teisę nustatyti darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo:

„dėl poreikio detaliai apibrėžti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nustatymo būdus ir kriterijus, kurie nėra įtvirtinti nei ŽULPKĮ, nei Vyriausybės patvirtintoje darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkoje, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, priimdamas teisės aktus, vykdė jam pavestas funkcijas šiuo klausimu, t. y. detalizavo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nustatymo, kontrolės priemones.”

Teisėjų kolegija nusprendė:

„darbuotojo pareigos periodiškai tikrintis sveikatą atsiradimui pakanka, jog darbuotojo atliekamas darbas būtų įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą darbų, kuriuose leidžiama dirbti pasitikrinusiems, sąrašą.

Todėl šis darbuotojas, eidamas pareigas, turėtų nuolatinį tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis, taip pat jam būtų žinoma apie jam taikomą reikalavimą periodiškai atlikti sveikatos patikrinimą.

Darbų, kuriuose leidžiama dirbti pasitikrinusiems darbuotojams, sąrašo darbovietėje nebuvimas, darbuotojui esant supažindintam su jam taikomu reikalavimu, negali panaikinti darbuotojo pareigos tikrintis sveikatą.”

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė bylas nagrinėjusių teismų pozicijai, kad bendras ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo organizavimo principas yra jų ikimokyklinis ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (vaikų darželyje), kuri kartu vykdo ir vaikų priežiūrą.

Ikimokyklinio ugdymo organizavimo principas teikia prioritetą vaikų tiesioginiam, o ne nuotoliniam mokymui, kuris gali būti taikomas tik esant ypač svarbiems veiksniams, galintiems daryti neigiamą įtaką vaikų sveikatai ir (ar) gyvybei.

Pripažinta, kad pagal atsakovų veiklos specifiką ir ieškovių darbo pobūdį joms nustatytų funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu nebuvo įmanomas atsakovams vykdant veiklą (nesustabdžius ugdymo proceso įstaigoje).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs, kad egzistavo visos būtinosios nušalinimo nuo darbo sąlygos, paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais atmesti ieškovių reikalavimai.

Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.