2023.01.26 18:38
2023 m. sausio 1 d. Kroatija tapo dvidešimtąja euro zonos šalimi – tai pirmoji valiutos bloko plėtra nuo 2015 m., kai prie jo prisijungė Lietuva. Formaliai šalies prisijungimas prie valiutų bloko buvo patvirtintas praėjusių metų liepą (pasirengimas vyko nuo 2013 m., kai šalis įstojo į ES), o nacionalinės valiutos – kunos – kursas (7,54 kunos už eurą, kuris per pastaruosius dešimt metų svyravo nuo 7,3 iki 7,7 kunos už eurą) buvo nustatytas tuo pačiu metu, rašo „Kommersant”.
Kol kas labiausiai pastebimas įstojimo į eurozoną poveikis yra kai kurių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas – vyriausybė jau pažadėjo skirti baudas, panaikinti subsidijas energetikai ir padidinti mokesčius, jei mažmenininkai nesumažins kainų.
Tačiau mažmenininkų asociacijos kainų augimą aiškina didėjančiomis sąnaudomis: pernai jos padidėjo 10,8% (vidutinė infliacija euro zonos šalyse buvo 9,2%). Vienkartinis kainų kilimo poveikis būdingas, kai šalys prisijungia prie valiutų ar prekybos blokų; ECB apskaičiavo, kad Lietuvoje jis sudarė 0,04-0,11 procentinio punkto infliacijos.
Pagrindinis teigiamas euro įvedimo poveikis turėtų būti valiutos kurso rizikos panaikinimas, atsižvelgiant į jau ir taip didelę ekonomikos „euroizaciją”: ECB duomenimis, 2022 m. indėlių eurais buvo apie 45%, paskolų – daugiau kaip 50%, o išleistų vyriausybės obligacijų – 70%.
Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje – ES šalyse, kurios išlaikė savo valiutas, – ši dalis yra daug mažesnė. Kroatijos nacionalinio banko valdytojas Borisas Vujčičius taip pat teigė, kad prisijungti prie euro zonos būtina, nes Kroatija patiria didžiausią valiutos kurso riziką, todėl prisijungimas prie valiutų bloko jai būtų naudingiausias.
Tikimasi, kad panaikinus riziką Kroatijos skolininkams sumažės finansavimo sąnaudos. Tačiau, kaip nurodo ECB, Kroatijoje kitų euro zonos šalių bankai praeityje atliko svarbų vaidmenį jos finansų sektoriuje – tai skiriasi nuo Švedijos ir Danijos, kurios taip pat neįsivedė euro (Danijoje 46,8% piliečių referendume pasisakė prieš), tačiau šiose šalyse didelė bankų sektoriaus dalis priklauso nacionaliniams bankams, o skolininkams prisijungimas prie euro zonos nebus naudingas, nes Švedijos CB palūkanų normos beveik nesiskiria nuo ECB palūkanų normų,
Danijos CB palūkanų normos yra net mažesnės už ECB palūkanų normas.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
356
Tai durneliai! Lyg jiems pavyzdžių dar būtų mažai. Vien į lievatą pažiūrėjus matosi, kad lėlininkai privertė valdžią gražiai ir iš lėto naikinti savo tautą.
Avys eina pramintais takais nesidairydamos.
Eina jau mūsų visų pramintais takais į gerovės valstybę:)))