infa.lt

Pasaulio ekonomikos stebėsena

Beveik du trečdaliai pagrindinių Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) ekspertų tikisi, kad 2023 m. pasaulio ekonomika patirs nuosmukį. Taip teigiama WEF ataskaitoje, paskelbtoje Davoso forumo atidarymo proga (sausio 16-20 d.).

Apklausoje iš viso dalyvavo 22 vyresnieji ekonomistai iš tarptautinių institucijų (įskaitant TVF), investicinių bankų, tarptautinių korporacijų ir perdraudimo grupių. 45% respondentų mano, kad pasaulinė recesija šiais metais yra „greičiau tikėtina”, o 18% mano, kad ji yra „labai tikėtina” – pastarasis skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis nei per ankstesnę apklausą rugsėjį.

Tada 32% respondentų recesiją vertino kaip „labai mažai tikėtiną” arba „mažai tikėtiną” – taip pat dvigubai daugiau nei rugsėjo apklausos metu.

WEF ekspertų vertinimų pokyčius aiškina blogėjančiais lūkesčiais. Taigi 2023 m. „silpno” ir „labai silpno” augimo Europoje tikisi 100% respondentų, JAV – 91%  (rugsėjį atitinkamai 86% ir 64%).

Šie pokyčiai susiję su didėjančiu Rusijos karinės invazijos Ukrainoje poveikiu Europai ir pagrindinių centrinių bankų didinamų palūkanų normų poveikiu. Nuomonės apie Kiniją pasidalino per pusę: 50% ekspertų mano, kad augimas bus silpnas, o 50% – kad stiprus.

Infliacijos prognozės pagal pasaulio regionus labai skiriasi: Europoje didelio kainų augimo tikisi nuo 57% respondentų, o Kinijoje – tik 5%. „Dauguma respondentų mano, kad energijos ir maisto kainos ir toliau darys neigiamą poveikį namų ūkiams tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunančiose šalyse”, – teigia WEF.

„Dabartinė didelė infliacija, mažas augimas, didelė skolų našta ir didelis susiskaidymas mažina paskatas investicijoms, kurios būtinos siekiant atnaujinti augimą ir pagerinti pažeidžiamų gyventojų gyvenimo lygį”, – sakė WEF vykdomoji direktorė Saadia Zahidi.

Tarp teigiamų veiksnių, kuriuos pabrėžė ekspertai, buvo namų ūkių balansų stiprumas, jau viršytą infliacijos piką pasiekusi infliacija ir darbo rinkų atsparumas. Respondentai taip pat atkreipė dėmesį į Kinijos ekonomikos augimo atsigavimo perspektyvas po to, kai buvo panaikinta COVID-19 „nulinės tolerancijos” politika, ir „energetikos perėjimo” galimybes.