infa.lt

Daugelyje Europos didmiesčių kokaino dabar gauti taip pat paprasta, kaip užsisakyti picą: praėjus maždaug dvidešimčiai minučių nuo užsakymo per „WhatsApp” ar „Signal”, prekiautojas gali būti prie jūsų durų, rašo Euractiv.

„Septyniasdešimt eurų už vieną, 120 eurų už du”, – sako kokaino prekeivis, kai jauna moteris atidarė duris prašmatniame Paryžiaus kairiajame krante.

„Esu kaip visi tie kurjeriai, kurie greitai važinėja po Paryžių ir išvežioja suši ir maisto produktus”, – šypsojosi jis. „Gaunu užsakymus ir juos pristatau.”

„Vartotojai mieliau renkasi platformą, o narkotikus jiems pristato vaikinas, kuris atrodo kaip „Deliveroo” vairuotojas”, – sakė policijos komisarė Virginie Lahaye, Paryžiaus narkotikų skyriaus vadovė. „Tai daug paprasčiau, nei eiti į kokią nors niūrią vietą priemiestyje.”

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, 2021 m. kokainą vartojo apie 3,5 mln. europiečių – keturis kartus daugiau nei prieš 20 metų.

Pasak Belgijos federalinės policijos vadovo Eriko Snoeko, žemyną užklupo kokaino „cunamis”. 2021 m., Europolo duomenimis, kokaino bus konfiskuota 240 tonų – beveik penkis kartus daugiau nei prieš dešimtmetį.

Europa tapo viena pelningiausių rinkų didiesiems narkotikų karteliams, kurie nesiliauja naudotis korupcijos ir ypatingo smurto priemonių, kurios jiems taip gerai pasitarnavo Pietų Amerikoje.

Šiaurės Europos didžiuosius uostamiesčius, tokius kaip Antverpenas ir Roterdamas, narkotikų smurtas taip sukrėtė, kad iškilo grėsmė pačiai demokratijai, o gaujos net išdrįso rengti sąmokslą siekiant pagrobti Belgijos teisingumo ministrą.

Dėl Antverpeno gatvėse vykstančių susišaudymų šalis netrukus „gali būti laikoma narkotikų valstybe”, perspėjo Briuselio vyriausiasis prokuroras Johanas Delmullas.

Europą užplūdęs kokainas savo kelionę pradeda aukštose Bolivijos, Kolumbijos ir Peru kalnų plynaukštėse, kur auginami kokamedžio lapai, iš kurių gaminamas šis narkotikas.

Meksikos karteliai

Kolumbija tiekia du trečdalius pasaulio kokaino. Tačiau praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje žlugus Kalio ir Medelino karteliams, ir 2016 m. pasirašius taikos susitarimą su marksistinės FARC partizanais – prekyba apsivertė aukštyn kojomis.

Kadaise buvę tik tarpininkais, Meksikos karteliai nuo to laiko beveik visiškai perėmė rinkos kontrolę – nuo gamybos finansavimo iki kokaino kontrabandos priežiūros.

Sinaloa ir Jalisco karteliai iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė savo „natūraliai” rinkai – Jungtinėms Valstijoms, o vėliau persiorientavo į Europą, kurioje kokaino vartojimas smarkiai išaugo.

Europolo skaičiavimais, dabar Europos kokaino rinkos vertė gatvės lygiu siekia nuo 7,6 iki 10,5 mlrd. eurų.

„JAV rinka prisotinta, o Europoje kokainas parduodamas 50-100 proc. brangiau”, – sakė Prancūzijos muitinės žvalgybos padalinio vadovas Florianas Colas. „Dar vienas pranašumas prekeiviams – ne tokios atgrasančios kalėjimo bausmės ir daugybė logistikos galimybių.”

Didžioji dalis per Atlantą gabenamo kokaino partijų gabenamos konteineriuose, paslėptos visiškai legaliose bananų, cukraus ar konservuotų maisto produktų siuntose.

Likusi dalis atkeliauja oro transportu, paslėpta lagaminuose arba narkotikų „mulų” skrandžiuose. Kai kurie narkotikai net gabenami jūra nuotoliniu būdu valdomais povandeniniais laivais, pavyzdžiui, tokiais, kokius liepą konfiskavo Ispanijos policija.

Meksikos karteliai 2000-ųjų pradžioje įkūrė savo europinį placdarmą Ispanijos Kosta del Solio pakrantėje, kuri jau buvo pagrindinis marokietiškų kanapių gabenimo centras.

Tačiau suėmus kelis stambius kontrabandininkus, o svarbiausia – išaugus jūrų transporto srautams, jie nutarė nukreipti kontrabandą per Šiaurės Europos didžiuosius konteinerių uostus, tokius kaip Antverpenas, Hamburgas, Havras ir Roterdamas.

„Kai kurie kroviniai, keliaudami iš Pietų Amerikos, keliauja per Karibų jūros uostus, o kiti, prieš įplaukdami į Europą, keliauja per Balkanus ar Vakarų Afriką, – sakė Prancūzijos muitinės viršininko pavaduotoja Korina Kleostratė (Corinne Cleostrate).

Europos mafija

Prekeiviai narkotikais laikosi gerai žinomo „verslo plano”: Meksikos karteliai parduoda krovinius Europos tarptautiniams nusikalstamiems sindikatams, o kartais per tarpininkus, kurie dalijasi krovinius, kad paskirstytų išlaidas ir riziką.

Kai kurios „nusikalstamos grupuotės (kurios dalyvauja šiuose sandoriuose) gali būti konkurentės”, – sakė Cherbonnier.

„Tačiau jos taip pat kuria aljansus, kad sutelktų savo jėgas ir žinias narkotikams gabenti.”

Maroko „Mocro mafija” Belgijoje ir Nyderlanduose, Albanijos, Serbijos ar Kosovo mafija ir Kalabrijos „Ndrangheta” pasiskirsto rinką pagal savo teritorijas ir specializaciją.

Tačiau jos gabena narkotikus per uostus naudodamosi vietiniais nusikaltėliais ir griežtai pasiskirsčiusios vaidmenimis.

Pietų Amerikoje už 1 000 JAV dolerių nupirktas kilogramas kokaino Europoje gali būti parduotas už 35 000 eurų (37 600 JAV dolerių). Išvežtas iš uosto ir susmulkintas su kitomis medžiagomis, jis parduodamas klientams už 70 eurų už gramą, o jo vertė iki patekimo į gatvę išauga beveik 100 kartų.

Toks milžiniškas pelnas leidžia didžiuliam narkotikų sindikatui papirkti dokininkus, krovinių agentus, sunkvežimių vairuotojus, o kartais ir muitininkus bei policijos pareigūnus, kad kokainas būtų išgabentas iš uostų.

Keletas Prancūzijos dokininkų buvo įkalinti už bendradarbiavimą su Havro narkotikų gaujomis, o policija teigia, kad kai kurie iš jų buvo verčiami padėti prekeiviams.

Gaujos yra pasirengusios sumokėti iki 100 000 eurų, kad konteineris būtų išgabentas iš Havro, kur „mes galime patikrinti tik vieną procentą konteinerių, nes neturime didesnių resursų”, – pripažino vienas muitinės pareigūnas.

Kai kuriems uosto darbuotojams mokama už tai, kad jie leistų išvežti konteinerius arba išvežtų konteinerius su narkotikais iš saugumo kamerų veikimo zonos. Kiti skolina gaujoms savo apsaugos ženklelius.

Nužudytas žurnalistas

Didžiulės sumos, kurias galima uždirbti, ne tik padeda pirkti bendrininkavimą ir tylėjimą, bet ir skatina ekstremalų smurtą Šiaurės Europos uostamiesčiuose.

Antverpene – pagrindiniuose nelegalių narkotikų vartuose į Europą – per pastaruosius penkerius metus užregistruota daugiau kaip 200 su narkotikais susijusių smurto incidentų, o praėjusią savaitę Merksemo gyvenamajame rajone kulkoms pataikius į namą žuvo 11 metų mergaitė.

Gegužę netoliese esančiame Deurne buvo susprogdinti vienos šeimos, žinomos kaip susijusios su narkotikais, namai, kai jų kaimynai sode šventė santuokos metines.

Nyderlanduose gaujos žengė dar toliau.

2021 m. liepos 6 d. garsus tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Peteris R. de Vriesas buvo kelis kartus peršautas požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, praėjus kelioms akimirkoms po pasirodymo televizijos pokalbių laidoje. Jis mirė po devynių dienų.

Vienas iš nusikaltimų specialisto šaltinių buvo pagrindinis liudytojas prieš narkotikų baroną Ridouaną Taghi, įtariamą „Mocro mafijos” vadovą, 2019 m. suimtą Dubajuje.

„Perėjome į visiškai kitą smurto lygį”, – sakė Belgijos policijos vadas Snoeckas. „Jie be jokių skrupulų kankina žmogų dėl informacijos arba tiesiog įvykdo mirties bausmę žmogui, kuris nesilaikė sutarties… nuo to eina šiurpas per nugarą.”

2020 m. Nyderlandų policija aptiko konteinerius, paverstus kalinimo ir kankinimų kameromis, o pernai nulaužus gaujų naudojamą užšifruotą saugių pranešimų programėlę „Sky ECC”, buvo galima dar geriau suprasti jų negailestingumą – žmonės buvo perleidžiami per mėsmalę arba jiems buvo įvykdoma mirties bausmė tiesiogiai vaizdo įrašo metu.

Kokaino mafija padarys viską, kad apsaugotų savo verslą. Ir niekas nėra saugus. Belgijos policija rugsėjį atskleidė sąmokslą pagrobti šalies teisingumo ministrą, o Nyderlanduose, kaip teigiama, praėjusių metų pabaigoje buvo pasikėsinta į kronprincesę Amaliją ir ministrą pirmininką Marką Rutte.

O Lietuvoje, visame šiame fone rengiamasi legalizuoti narkotikus.

Belieka paklausti, – kokiai iš mafijų atstovauja lietuviškieji tarpininkai valdžioje?