infa.lt

REUTERS

Atsako specialistai – taip, galima. Tai galima padaryti visais atvejais, kai veikia telefono radijo modulis. Kitaip tariant, kol iš telefono neišimtas akumuliatorius, jį teoriškai galima rasti kelių šimtų metrų tikslumu.

Išsamesnis, nedviprasmiškas ir išsamus atsakymas galimas tik konkrečioje situacijoje. Visi korinio ryšio tinkluose veikiantys prietaisai pasižymi savitomis savybėmis, kurias lemia ryšio modulio aparatinė ir programinė įranga.

Tarkime, kad „mobiliuoju telefonu” tam tikru konkrečiu atveju turime omenyje primityvų „vien skambantį telefoną” be papildomų programų ir palydovinės navigacijos modulio. Tada galima atlikti trianguliaciją (radijo krypties nustatymą) pagal signalo stiprumą tarp jo ir kelių bazinių stočių. Du „bokštai” nurodo kryptį, o trys ar daugiau – tikėtiną buvimo vietą.

Kuo daugiau bazinių stočių, tuo mažesnė paklaida, o abonentai judant, tikslumas didėja.

Be to, GSM standarte numatyti keli mechanizmai apytiksliai abonento buvimo vietai nustatyti. Pavyzdžiui, kiekvienas įrenginys praneša aplinkinėms bazinėms stotims apie savo buvimą.

Taip yra net tada, kai į telefoną neįdėta SIM kortelė, ir net neįjungtas tinklo paieškos režimas. Tai būtina, kad visada būtų galima greitai prisijungti ir skambinti skubios pagalbos telefonais. Dėl tos pačios priežasties bazinės stotys reguliariai siunčia plačiajuosčio ryšio užklausas visiems jų aprėpties zonoje esantiems įrenginiams, kurie privalo į jas atsakyti.

Be to, kai kuriuose telefonuose „skrydžio režimas” ne visiškai išjungia radijo modulį, o tik uždraudžia jį naudoti programinei įrangai. Dėl to bazinė stotis vis tiek „mato” įrenginį.

Galiausiai yra „netikrų bokštų” – įrenginių, kurie imituoja bazines stotis, kad galėtų klausytis duomenų srauto ir sekti abonentų įrenginius. Telefono požiūriu jie atrodo kaip visaverčiai korinio ryšio tinklo mazgai, nes naudoja kai kurias GSM protokolo funkcijas.

Šiuos palyginti paprastus ir nebrangius įtaisus naudoja ir žvalgybos agentūros, ir sukčiai, kiekvienas savo tikslais. Jais netgi galima tiksliau nustatyti abonento buvimo vietą nei įprastine bazinės stoties trianguliacija.

Be to, nereikėtų pamiršti socialinės inžinerijos ir papildomų duomenų analizės. Pavyzdžiui, jei vietovėje yra tik vienas pastatas, kuriame abonentas aptinkamas 100-300 metrų tikslumu, ir telefonas ilgą laiką nejuda, galite būti beveik tikri, kad jis yra būtent tame name.

Išmaniųjų telefonų geografinės padėties nustatymo galimybių yra daug, gerokai daugiau. Tai svarbu turėti omenyje, nes paprastų „vien skambinančių telefonų” beveik neliko.

Telefonai, kuriais perduodami tik skambučiai ir žinutės, dažniausiai yra vadinami „mygtukinis telefonas”, tačiau jis vis tiek yra lygiai toks pats išmanusis telefonas, tik su mygtukais, gerokai sumažintu pradinio lygio mikroschemų rinkiniu ir supaprastinta „Android” operacine sistema.