infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Seimo nariai Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Asta Kubilienė ir Aidas Gedvilas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją reikalaudami pakartotinio balsavimo dėl kanapių dekriminalizavimo, nes balsavimas gruodžio viduryje vyko pažeidžiant Seimo statuto nuostatas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, kuris yra ir Etikos ir procedūrų komisijos narys, siūloma nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo.

„Seimo etikai prieš savaitę pripažino, kad pagal Seimo statuto 145 straipsnį, Seimo narių grupė dėl įstatymo projekto ekspertinio vertinimo gali kreiptis bet kuriuo momentu, kol  projektas yra svarstymo stadijoje. Tada projekto svarstymas sustabdomas, o pagrindinis komitetas privalo užsakyti ekspertų išvadą.

S. Šedbaro vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pripažintas pažeidusiu Seimo statutą, nes atsisakė užsakyti Civilinės sąjungos įstatymo projekto ekspertinį vertinimą. Tuo metu komiteto pirmininkas posėdžių salėje aktyviai agitavo neatlikti ir dekriminalizavimo ekspertinio vertinimo.

Dabar, matant etikos sargų sprendimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kyla klausimas: o kaip tada su analogiška situacija, kuomet buvo kreiptasi dėl kanapių dekriminalizavimo ekspertinio vertinimo? Situacijos juk identiškos. Etikai aiškiai pasisakė, kad ekspertinis vertinimas privalo būti užsakytas“, – kreipimosi į etikos sargus motyvus aiškina Seimo narė Asta Kubilienė.

Pasak vienos iš kreipimosi iniciatorių, Seimo narės Agnės Širinskienės, praeityje jau buvo atvejų, kai Etikos ir procedūrų komisija, pripažinusi Statuto pažeidimus, konstatuodavo, kad to pažeidimo rezultatai (balsavimas, jo metu priimti sprendimai) taip pat yra neteisėti ir turi būti pakartoti taip, kad atitiktų Statuto nuostatas.

„Yra bendrasis teisės principas, sakantis, kad iš neteisės neseka teisė. Jei padaromas procedūrinis pažeidimas, procedūra paprastai kartojama nuo pažeidimo padarymo momento. Dekriminalizavimo projektų svarstymo atveju pažeidimas įvyko prieš pat balsavimą.

Jei valdantieji būtų laikęsi Statuto, balsavimas būtų neįvykęs ir būtų užsakytas ekspertinis vertinimas. Ekspertų išvados galėjo pakeisti ir Seimo narių nuomonę balsuojant. Jos yra neabejotinai reikšmingos teisėkūros procese. Antraip Statutas nenumatytų privalomo įstatymo svarstymo sustabdymo tol, kol laukiama ekspertų išvados. Dėl to ir reikalaujame perbalsavimo po to, kai ekspertai pateiks savo išvadas“, – teigia Seimo narė A. Širinskienė.

Seimo narys Arvydas Nekrošius pažymi, kad valdantieji, norėdami „prastumti“ kontraversiškus klausimus, eina teisinio nihilizmo keliu, pamina Seimo statutą ir buldozeriu stumia kontraversišką politinę darbotvarkę.

„Manipuliavimas Statutu tapo įprastine praktika, kurios griebiamasi norint bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti kontraversišką politinę darbotvarkę. Ignoruojama Lietuvos žmonių nuomonė, žmonių saugumas ir sveikata, skaldoma visuomenė, paminamos opozicijos teisės, nuvertinamas daugiau kaip 30 Seimo narių prašymas. O prieš rinkimus buvo žadama teisėkūros kokybė ir pagarba teisei bei demokratijai, žadėta įsiklausyti į ekspertų pozicijas.

Viso to nėra“, – pastebi kreipimąsi į etikos sargus pasirašęs Seimo narys A. Nekrošius, kartu pažymėdamas, kad Statuto pažeidimai, padaryti priimant įstatymus, paskui gali tapti priežastimi Konstituciniam Teismui pripažinti įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai vien dėl  formalios priežasties – jo priėmimo tvarkos.

Pasak kreipimąsi pasirašiusio Seimo nario Aido Gedvilo, išsamus narkotikų dekriminalizavimo ekspertinis vertinimas yra reikalingas ir jo būtina siekti dar ir dėl to, kad jau dabar girdėti ekspertų įspėjimų apie galimus dekriminalizavimo pavojus. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra projektui priešinasi ir įžvelgia daug grėsmių.

„Pasitikiu Generalinės prokuratūros įspėjimais dėl dekriminalizavimo keliamų pavojų. Tačiau būtų svarbios ir mokslininkų įžvalgos –  kokias jie mato galimas alternatyvas dekriminalizavimui, kurios jaunus žmones skatintų gydytis.

Kartu niekaip negaliu suprasti valdančiųjų užsispyrimo neužsakyti projektų ekspertinio vertinimo. Tas užsispyrimas rodo, kad ekspertų nuomonės jiems nėra svarbios, o galbūt, atvirkščiai, – jų paniškai bijomasi“, – stebisi Seimo narys A. Gedvilas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateiktame Seimo narių rašte išdėstyti trys prašymai: pripažinti balsavimą svarstymo stadijoje dėl projektų XIVP-1766 (2) ir XIVP-1767 (2) vykus pažeidžiant Statuto 145 straipsnio 3 bei 6 dalies reikalavimus; rekomenduoti Seimui pakartoti balsavimą dėl projektų Nr. XIVP-1766 (2) ir Nr. XIVP-1767 (2), nes pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įvykęs balsavimas negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. yra neteisėtas, ir neabejotinai lems priimto įstatymo konstitucingumo problemą vien dėl įstatymo priėmimo tvarkos pažeidimų;  įspėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą, kad savo veikloje jis privalo vadovautis Statuto nuostatomis.

Atsižvelgdami į tai, kad S. Šedbaras, dėl kurio inspiruotų Statuto pažeidimų ir buvo kreiptasi į etikos sargus, yra Etikos ir procedūrų komisijos narys, Seimo nariai prašo S. Šedbarą nusišalinti nuo jų kreipimosi svarstymo.

„Manau, kad S. Šedbaras, kaip etikos sargas, negali svarstyti savo paties padarytų Statuto pažeidimų, nes posėdžių salėje juos uoliai gynė ir taip klaidino Seimą. Nuostabą kelia tai, kad Stasys Šedbaras kartą jau nenusišalino nuo dalyvavimo svarstant ir balsavo, kai Seimo etikai vertino jo vadovaujamo komiteto atsisakymą atlikti Civilinės sąjungos įstatymo ekspertinį vertinimą.

Kurioziškai skamba, kai S. Šedbaro inicijuotus Statuto pažeidimus tiria ir vertina pats S. Šedbaras. Kas tuomet dėsis Konstituciniame Teisme, jei jis bus paskirtas to teismo teisėju? Kokio objektyvumo ten tuomet teks tikėtis, jei jau Seime nesugebama nusišalinti, ir asmuo tiria bei bando išteisinti pats save?“ – retoriškai klausia Seimo narė A. Širinskienė.