infa.lt

REUTERS

Šalių centriniai bankai perka auksą tokiu tempu, koks anksčiau buvo užfiksuotas tik 1967 m., teigė pramonės finansuojama Pasaulio aukso taryba. Kaip rašo „Financial Times”, remdamasis analitikais, didžiausi pirkėjai yra Rusija ir Kinija.

Pasaulio aukso taryba apskaičiavo, kad šalys nupirko 673 tonas aukso, o per trečiąjį ketvirtį – 400 tonų – tai rekordinis kiekis nuo 2000 m., kai buvo pradėtos teikti ketvirtinės ataskaitos.

Pasaulio aukso tarybos įverčiai viršija oficialius centrinių bankų duomenis. Dėl to kilo spekuliacijų, kas ir kokiu tikslu pirko auksą, rašo FT. Taip tikriausiai yra dėl to, kad kai kuriose šalyse, įskaitant Rusiją ir Kiniją, auksą perka ne tik centriniai bankai. Tarptautinio valiutos fondo ir atskirų centrinių bankų duomenimis, per devynis mėnesius šalys nupirko 333 tonas.

Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, pirmauja Turkija, kuri įsigijo 31 toną, t. y. 29% padidino savo aukso atsargas. Antroje vietoje – Uzbekistanas, trečioje – Kataras.

Tačiau pati Kinija pranešė, kad lapkritį pirmą kartą nuo 2019 m. padidino savo aukso atsargas ir nupirko 32 tonas, kurių vertė – 1,8 mlrd. dolerių. Pasak FT, aukso išgavėjai mano, kad Kinija beveik neabejotinai nupirko daugiau. Anot antros pagal dydį pasaulyje aukso gamintojos „Barrick Gold” vadovo Marko Bristow, Pekinas nupirko apie 200 tonų aukso.

Ekspertai užsiminė, kad Rusija taip pat padidino aukso pirkimą iš savo verslo, kuris susidūrė su sunkumais dėl sankcijų. Teigiama, kad Rusija per metus pagamina apie 300 tonų aukso, o vidaus rinkai tenka – apie 50 tonų. Nors, kaip pažymi FT, Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina anksčiau yra sakiusi, kad Rusija turi pakankamai lėšų auksu ir juaniais.

Prekybos platformos „BullionVault” tyrimų vadovas Adrianas Ashe’as mano, kad auksas perkamas dėl nepasitikėjimo ir abejonių, susijusių su JAV ir jų sąjungininkių sprendimu įšaldyti Rusijos atsargas.

Kaip primena laikraštis, 1967 m., kai paskutinį kartą taip aktyviai buvo perkamas auksas, Europos centriniai bankai iš JAV supirko didelį kiekį aukso, dėl to smarkiai šoktelėjo kainos ir žlugo Londono aukso rezervas. Tai taip pat paskatino atsisakyti Bretton Woods sistemos aukso standarto, pagal kurį doleris buvo susietas su šiuo tauriuoju metalu.