infa.lt

Jimmie Akesson ” nuotr. Ints Kalnins / Reuters

Baigiantis 2022 m. ir paskutinėms Čekijos pirmininkavimo ES Tarybai dienoms, Stokholmas ruošiasi pakeisti Prahą prie rotacinio pirmininkavimo  Tarybai vairo, rašo Euractiv.

Tačiau ekspertai įspėja, kad Švedijos kraštutinių dešiniųjų demokratų partijos vidaus politikos įtaka gali turėti įtakos kito pirmininkavimo ES Tarybai darbui įvairiais klausimais – nuo pesticidų naudojimo ir klimato kaitos klausimų iki migracijos.

Pirmą kartą nuo 2009 m. pirmininkaujantis Stokholmas vadovaus deryboms su ES Parlamentu dėl svarbiausių teisės aktų. Pirmininkavimo prioritetai, kaip anksčiau pranešė EURACTIV, bus susiję su saugumu, atsparumu, „žaliuoju” perėjimu ir demokratinėmis ES vertybėmis.

Rugsėjį įvykę Švedijos parlamento rinkimai pakeitė šalies politinį kraštovaizdį, o tai, panašu, turės įtakos ES lygmeniu, nes kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (Sverigedemokraterna, SD) įgijo didelę galią Skandinavijos karalystėje.

„Švedijos vyriausybė yra sudariusi susitarimą [su kraštutiniais dešiniaisiais] ir turi jo laikytis. Nes priešingu atveju Švedijos demokratai iš esmės privers vyriausybę žlugti. Vyriausybė yra tarsi įkaitė”, – EURACTIV sakė Karlstado universiteto profesorius Tobias Hübinette.

Rinkimuose po aštuonerių socialdemokratų valdymo metų į valdžią atėjo dešiniųjų blokas, o pirmaujantys centro dešinieji nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai sudarė koaliciją.

Tačiau pagal koalicijos susitarimą kraštutinių dešiniųjų partija SD, kuri rinkimuose gavo istorinius 20% balsų, liko nuošalyje nuo vyriausybės, nors buvo antroji partija parlamente po dabar tapusių opozicija socialdemokratų.

Mainais už nedalyvavimą vyriausybėje SD gavo teisę į didelę dalį savo griežtos migracijos politikos ir su ja konsultuojamasi iš anksto nustatytais klausimais, įskaitant energetiką ir ES reikalus.

„Švedijos demokratai turi visišką ir vienodą įtaką bendradarbiavimo programoje numatytomis temomis taip pat, kaip ir vyriausybės partijos”, – rašoma susitarime, įskaitant būtent „ES reikalus, turinčius įtakos bendradarbiavimo darbe numatytiems klausimams”.

Migracija yra puikus politikos srities, atspindinčios naują kraštutinių dešiniųjų įtaką, pavyzdys.

„Dabar Švedija prisijungs prie kitų Europos Sąjungos šalių, kurios iš esmės pasisako prieš pabėgėlius ir migraciją”, – sakė jis, paminėdamas Italiją, Lenkiją ir Vengriją.

Švedijos demokratų įtaka pirmininkavimo ES Tarybai darbui tikriausiai bus didesnė, nei buvo tikėtasi anksčiau, kaip matyti iš neskelbto koalicinės sutarties priedo, kurį praėjusį mėnesį atskleidė Švedijos žiniasklaida „Altinget” ir su kuriuo susipažino EURACTIV.

„Švedijos demokratai labai kritiškai vertina tai, ką jie vadina „klimato panikos šalininkais”.

Jie iš tikrųjų netiki klimato kaita”, – sakė jis ir pridūrė, kad SD partijai bet koks bandymas plėtoti ekologišką ekonomiką Europos Sąjungoje reiškia, kad blokas „nori turėti daugiau galios”.

Vis dėlto vienas iš keturių ES pirmininkaujančios Švedijos prioritetų yra žaliosios ekonomikos perėjimas kaip atsakas į „pasaulinį klimato iššūkį”, kurį Hübinette’as pavadino „sunkiai paaiškinamu paradoksu”.

SD partija anksčiau neigė klimato kaitą, o jos lyderis Jimmie Åkessonas per televiziją pareiškė, kad nėra jokių mokslinių įrodymų apie klimato krizę, kurią jis pavadino „naująja religija”.

„Vienas iš svarbiausių klausimų šalies viduje yra degalų kainų mažinimas”, – sakė Paarup-Petersenas, pridurdamas, kad SD gali siekti pokyčių šioje srityje, kurie turėtų priešingą poveikį „žaliajai” politikai..

Švedija pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai nuo 2023 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d., kai pirmininkavimas bus perduotas Madridui.