infa.lt

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) teigia, kad norint veiksmingiau reaguoti į klimato kaitą reikia ne atsisakyti, o didinti tarptautinę prekybą. Organizacija siūlo mažinti tarifus ir šalinti netarifines kliūtis prekybai prekėmis ir technologijomis, kuriomis skatinamas perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių (žaliųjų) technologijų ekonomikos, ir pasisakoma už pasaulinę prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, panašią į įprastą prekybą.

Šalių, kurios nenorės prisijungti prie sistemos, atžvilgiu, siūloma padidinti importo mokesčius. Tokių šalių kaip Rusija, JAE, Kataras ir pan., eksportuotojams toks prekybos liberalizavimas, kaip ir kai kurių šalių „žaliasis” protekcionizmas, mažina energetikos išteklių bei su jais susijusios pramonės produktų tiekimo į užsienį galimybes.

Klimato sukrėtimai ir toliau sukels didelių nuostolių, tačiau ekonomikos atvėrimas gali padėti šalims prisitaikyti prie apsaugos priemonių, teigiama PPO 2022 m. pasaulio prekybos ataskaitoje.

Pasak organizacijos, geresnės galimybės naudotis pažangiomis technologijomis paspartintų perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir padidintų investicijų į žaliąją energiją veiksmingumą. Pasak PPO atstovų, norint koordinuoti šias pastangas taip pat reikėtų stiprinti PPO vaidmenį.

Ataskaitoje įspėjama, kad nesugebėjimas reaguoti į klimato kaitą sunaikins pastarųjų dešimtmečių vystymosi, skurdo mažinimo ir pragyvenimo šaltinių kūrimo „laimėjimus”. Nuo klimato kaitos, greičiausiai, nukentės mažosios salų valstybės ir mažiausiai išsivysčiusios šalys.

Kai vidutinė temperatūra pakyla 1% jų eksportas vidutiniškai sumažėja 2,0-5,7%,  – sausros taip pat gali turėti įtakos maisto produktų gabenimui, pavyzdžiui, dideli potvyniai gali sutrikdyti tiekimo grandines, nes gali sustoti gamyba ir kilti problemų pristatant komponentus.

Žemės ūkis išlieka pažeidžiamiausias, o tai didina riziką apsirūpinimo maistu saugumui. Labiausiai nukentės Afrika į pietus nuo Sacharos ir Pietų Azija: atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio sektoriuje dirba daug žmonių, šiuose regionuose kils papildoma rizika.

PPO mano, kad aktyvi 2018-2030 m. klimato politika galėtų duoti 26 trilijonus JAV dolerių bendrą ekonominę naudą. Pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos taip pat būtų galima sukurti milijonus naujų darbo vietų atsinaujinančiosios energijos ir susijusiuose sektoriuose.

Tačiau užuot perkėlus gamybą į kitą vietą (t. y. lokalizavus gamybą, taip pat siekiant sumažinti logistikos sąnaudas), perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos galima paremti švaresne prekyba ir skatinant prekybą ekologiškesnėmis prekėmis ir paslaugomis.

Pasaulinis transportas taip pat gali tapti švaresnis pereinant prie mažiau energijos naudojančių degalų, didinant transporto priemonių efektyvumą ir atsisakant pasenusios įrangos.

PPO vertinimu, panaikinus kliūtis prekybai aplinkosaugos prekėmis, įskaitant muitų tarifų panaikinimą ir netarifinių kliūčių mažinimą kai kuriems energetikos produktams ir ekologiškiems sprendimams, šių produktų eksportas pasaulyje iki 2030 m. galėtų padidėti atitinkamai 109 mlrd. dolerių (5%).

Toliau didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą galima sumažinti 0,6 proc. tai taip pat galėtų padėti skleisti klimato inovacijas didindamos aplinkosaugos technologijų diegimo ir paramos joms paklausą.

Tačiau kol kas šalys neskuba masiškai atsisakyti tarifų šioje srityje. 2009-2020 m. PPO buvo pranešta apie 3 460 prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių. Taigi, tiesioginės paramos priemonės, daugiausia žemės ūkyje, sudarė mažiau nei 4 proc. (161 priemonė). Tačiau mažiau anglies dioksido išskiriančiuose sektoriuose tarifai vis tiek gali būti didesni nei daugiau anglies dioksido išskiriančiuose sektoriuose.

Kalbant apie laisvosios prekybos susitarimus, tik 64 iš 349 regioninių susitarimų numato su klimatu susijusias taisykles. Kai kuriais susitarimais šalys įpareigojamos imtis kovos su klimato kaita veiksmų ir siekti Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, įskaitant anglies dioksido kainų nustatymą, o keliais susitarimais šalinamos prekybos ir investicijų kliūtys ekologiškesnėms prekėms, paslaugoms ir technologijoms.

Šalys ne tik taiko tradicines priemones – mažina tarifus, bet ir vis dažniau nustato anglies dioksido kainas. Iš viso yra apie 70 tokių iniciatyvų, kurios apima 23 proc. išmetamo anglies dioksido kiekio ir vykdomos 23 šalyse. Tai daugiausia vidutines arba dideles pajamas gaunančios šalys.

Tačiau tokios šalys kaip Dramblio Kaulo Krantas ir Pakistanas taip pat svarsto galimybę pradėti prekiauti anglies dioksidu. Šiuo metu vieneto kaina svyruoja nuo 1 iki 130 JAV dolerių už toną CO2, o Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti reikėtų 50-100 JAV dolerių už toną (tai leistų iki šimtmečio pabaigos klimato atšilimą apriboti 1,5 laipsnio).

Tačiau dabartiniai susitarimo šalių veiksmai ir įsipareigojimai mažinti išmetamą teršalų kiekį iki 2030 m. iš viso bus sumažinti tik 7,5 proc., palyginti su 50 proc. sumažinimu, kurio reikia tokiems temperatūros tikslams pasiekti.

Siekdama padidinti šalių pasirengimą mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, PPO siūlo sukurti tarptautinę prekybos tokiam mažinimui skirtą prekybos sistemą, kuri būtų veiksmingesnė nei regioninės sistemos.

Norint sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį taip, kad iki šio šimtmečio pabaigos jis nepadidėtų daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus per metus (reikėtų sumažinti 27 proc.), regioninėje sistemoje sutaupytos anglies dioksido tonos kaina turėtų būti 73 JAV doleriai, o tarptautinėje sistemoje – 56 JAV doleriai.

Bet, dėl padidėjusių gamintojo sąnaudų sumažės gamyba, o tai gali demotyvuoti kai kurias šalis taikyti tokią kainodarą. Siekdama spręsti tokių laisvai besinaudojančių šalių problemą, PPO pasiūlė taikyti didesnius tarifus importui iš bendroje prekybos sistemoje nedalyvaujančių šalių. Didesni įsipareigojimai išsivysčiusioms šalims nei besivystančioms šalims taip pat motyvuotų pastarąsias dalyvauti sistemoje.

Kliūčių, trukdančių naudotis švaresniais sprendimais ir technologijomis, pašalinimas taip pat bus svarbi veiksmingo pasaulinės prekybos apyvartiniais taršos leidimais įgyvendinimo sąlyga, nes kitaip ši sistema nepakeis vartotojų ir įmonių, susijusių su daug anglies dioksido išmetančiomis prekėmis ir paslaugomis, elgsenos.

Tačiau, jei išliks konkrečioms šalims būdingi prekybos modeliai, anglies dioksido nutekėjimas, kai sumažinus išmetamųjų teršalų kiekį vienoje šalyje, jis padidėja kitoje (griežčiau reguliuojamoje šalyje labiausiai pažeidžiami sektoriai yra cemento, plieno ir aliuminio gamyba), bus neišvengiamas.

Kitas kanalas – energijos kainų pokyčiai: kai paklausa sumažėja labiau reguliuojamose šalyse, kainos kitose šalyse pradeda mažėti. Naujų technologijų diegimas leidžia sumažinti neigiamą nuotėkio poveikį; iki šiol iš 100 t. išmetamų teršalų vidutiniškai nutekėdavo 25 tonos.

Akivaizdu, prekybos protekcionizmas keičia spalvą į „žalią”.  „Beveik 2 trilijonai eurų, kuriuos ES skyrė žaliojo susitarimo priemonėms finansuoti, ir neseniai priimtas JAV infliacijos mažinimo įstatymas (Inflation Reduction Act / IRA), pagal kurį skiriama daugiau kaip 500 mlrd. dolerių, iš esmės yra subsidijos, skirtos pritaikyti pramonės šakas prie naujų nacionalinių žaliųjų standartų; konkuruoti su tokiomis subsidijomis yra mažai realus uždavinys, todėl svarbu pasinaudoti visomis PPO priemonėmis, kad visos naujovės atitiktų organizacijos taisykles”, – priduria ekspertas.