infa.lt

REUTERS / Evelyn Hockstein

ES bando sustabdyti stiprėjantį Serbijos ir Kosovo konfliktą

Trečiadienį Belgrade ir Prištinoje lankysis ES specialusis įgaliotinis Balkanų šalims Miroslavas Lajčakas. Jo tikslas – ne tik sustabdyti įtampos tarp Serbijos ir Kosovo didėjimą, bet ir sugrąžinti šalis prie dialogo dėl santykių normalizavimo. Juo labiau kad ES ir JAV remiamas Prancūzijos ir Vokietijos planas jau perduotas Belgradui ir Prištinai.

„Kommersant” korespondentas Balkanuose Genadijus Sysojevas pateikia išsamią informaciją.

Apie Miroslavo Lajčako kelionę į Belgradą ir Prištiną šios savaitės pradžioje pranešė Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellas. Pasak jo, Serbijos ir Kosovo santykiai „sparčiai blogėja”, o „pastarosiomis dienomis padažnėjo konfrontacija ir provokacijos, įskaitant išpuolius prieš ES policijos misiją ir Kosovo policiją”.

„Barikados užtveria kelius, o gatvėse vaikštinėja ginkluoti vyrai – visa tai nepriimtina mūsų partneriams, kurie siekia Europos ateities”, – pareiškė Josepas Borrellas.

Praėjusį savaitgalį Kosovo šiaurėje vietos serbai pradėjo statyti barikadas ir užblokavo visus kelius, vedančius į pagrindinius sienos su Serbija kontrolės punktus – Jarinją ir Brnjaką. Serbų veiksmai buvo atsakas į Kosovo valdžios institucijų įvykdytą buvusio serbų policininko Dejano Pantičiaus suėmimą dėl kaltinimų užpuolus VRK pareigūnus, kai šie ruošėsi surengti merų rinkimus keturiuose daugiausia serbų gyvenamuose miestuose šiaurėje.

Rinkimai buvo suplanuoti gruodžio 18 d. po to, kai Kosovo serbai lapkričio pradžioje paliko Kosovo valdžios institucijas, protestuodami prieš draudimą Kosovo teritorijoje naudoti serbų išduotus automobilių numerio ženklus. Nors Kosovo prezidentė Vjosa Osmani, spaudžiama Vakarų, praėjusios savaitės pabaigoje atidėjo rinkimus iki balandžio mėnesio, tačiau tai įtampos nesumažino.

Šiaurės Kosovas buvo beveik paralyžiuotas. Pastarosiomis dienomis serbai užbarikadavo pagrindines gatves, o Kosovo valdžios institucijos ten dislokavo papildomus policijos padalinius. Pagrindiniai pasienio su Serbija kontrolės punktai uždaryti. Šiaurėje uždarytos mokyklos ir kai kurios kitos įstaigos.

Įvairiose vietovėse protarpiais girdimi šūviai ir garsinių granatų sprogimai, apšaudomi policijos patruliai ir ES policijos misija. Prištinos valdžia dėl eskalacijos apkaltino „Belgrado vadovaujamas serbų gaujas” ir pareikalavo, kad Kosove dislokuotos NATO KFOR pajėgos nugriautų barikadas.

Serbijos valdžios institucijos teigia, kad Priština bando „išvyti serbus iš Kosovo šiaurės”, o prezidentas Aleksandras Vučičius paskelbė, kad Belgradas gruodžio 15 d. išsiųs KFOR prašymą įleisti į Kosovą serbų karinį ir policijos kontingentą.

Prieš atvykstant ES pasiuntiniui, pirmadienį ir antradienį Kosove lankėsi JAV specialusis pasiuntinys Balkanų šalims Gabrielis Escobaras, kuris susitiko ir su aukščiausiais Kosovo vadovais, ir su Serbų sąrašo – didžiausios Kosovo serbų partijos, kurią remia Belgradas, – lyderiais.

Apie jo derybų rezultatus pranešama nedaug, tačiau JAV pozicija dėl dabartinės krizės buvo aiškiai išdėstyta bendrame JAV ambasadų Prištinoje ir Belgrade pareiškime. Jie pasisakė prieš „neteisėtą kelių blokadą, grasinimus Kosovo valdžios institucijoms ir gyventojams”, pasmerkė „visus išpuolius prieš Kosovą ir tarptautines struktūras” ir pareikalavo „nedelsiant išardyti barikadas”.

Panašios pozicijos laikėsi ir vedančiosios Europos šalys. Todėl Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Annalena Berbock, nors ir pagyrė Prištiną už tai, kad ji atidėjo vietos rinkimus, siekdama sumažinti įtampą, priekaištavo Belgradui dėl jo karingos retorikos ir siūlymo pasiųsti savo kariuomenę į Kosovą, o tai, pasak jos, „visiškai nepriimtina”. (Tai numatyta tarptautinėje sutartyje – infa.lt past.).

Situacija Rusijoje vertinama kitaip. Rusijos ambasadorius Serbijoje Aleksandras Bocanas Charčenka pareiškė, kad tai primena „viską, kas vyko ir vyksta Ukrainoje”, įskaitant „Prištinos požiūrį į vietos serbus”.

„Atsakomybę už politinę degradaciją Kosove” diplomatas suvertė Kosovo lyderiams ir „jų Vakarų globėjams, tarp kurių aiškiai dominuoja Vašingtonas”.

Pranešdamas apie Miroslavo Lajčako vizitą į Belgradą ir Prištiną, Josepas Borrellas sakė, kad ES pasiuntinys vyksta su „atnaujintu planu”. Tai Prancūzijos ir Vokietijos planas dėl Kosovo, kurį remia ES ir JAV. Dėl šio plano buvo diskutuojama kelis mėnesius, o neseniai Tiranoje vykusiame ES ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime Europos diplomatas sakė, kad galutinė plano versija buvo „perduota” Belgradui ir Prištinai.

Nors plano turinys oficialiai neatskleistas, galima įžvelgti daugelį pagrindinių jo elementų. Kaip praneša „Kommersant”, remdamasis Europos diplomatinių sluoksnių informacija, planas nenumato abipusio Serbijos ir Kosovo tarpusavio pripažinimo, tačiau abi šalys įsipareigotų gerbti viena kitos teritorinį vientisumą, sienas ir valstybinius simbolius, keistis nuolatinėmis misijomis, o Serbija neprieštarautų Kosovo narystei tarptautinėse organizacijose (Kosovas planuoja stoti į ES).

Kadangi Serbijos valdžios institucijos ne kartą pabrėžė, kad pagrindiniai Prancūzijos ir Vokietijos plano punktai joms nepriimtini, dabartiniu paaštrėjimu Šiaurės Kosove Belgradas gali pasinaudoti, kad bent jau atidėtų plano svarstymą. Tačiau ES ir JAV, atrodo, laikosi kitokios pozicijos ir mano, kad tik plano priėmimas ir jo įgyvendinimas gali sustabdyti nesibaigiančius Serbijos ir Kosovo konfliktus.

infa.lt papildymas: Kosovas yra buvusi Serbijos teritorija, kuri JAV ir atskirų ES šalių (tame tarpe ir Vokietijos) karinių veiksmų dėka, po 1999 m. vykusio tuometinės Jugoslavijos bombardavimo, surengė referendumą ir paskelbė Nepriklausomybę,  pripažįstamą ES ir JAV.

Nei Serbija nei Ukraina jo nepripažįsta. Nepripažįsta ir Rusija bei dar kelios šalys.

Tačiau, panašu, kad JAV nori priversti serbus jei ne de-jure, tai bent de-facto pripažinti Kosovą kaip savarankišką valstybę su pripažintomis sienomis ir valdymo struktūra.