infa.lt

youtube stop kadras

Finansų ministerijos pranešimas:

Šiemet Lietuvoje surengti 48 aukcionai, kurių metu vidaus rinkoje pasiskolinta beveik 1,7 mlrd. eurų. Populiariausios buvo 5 metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos – jų išleista už 545 mln. eurų.

Šių metų aukcionų rezultatai ir tendencijos bei kitų metų skolinimosi planas pirmadienį aptarti kasmetiniame Finansų ministerijos ekspertų ir Lietuvos VVP aukcionų dalyvių, Nasdaq biržos ir depozitoriumo bei Lietuvos banko atstovų susitikime.

Vyriausybė, įgyvendindama skolinimosi strategiją, vidaus rinkos aukcionuose kasmet išplatina VVP už 1-1,2 mlrd. eurų. Šiais metais platintos 3, 5, 7 ir 10 metų trukmės Vyriausybės obligacijos. Visa VVP paklausa šiemet surengtuose aukcionuose siekė 3,9 mlrd. eurų.

2022 m. vidaus rinkoje taip pat buvo suorganizuoti ir 6-i euroobligacijų pildymo aukcionai. Investuotojams buvo pasiūlytos 4-ių skirtingų trukmių (1-10 metų likutinės trukmės) emisijos, šiuose aukcionuose pasiskolinta 425 mln. eurų iš minėto 1,7 mlrd. eurų.

„Šie metai, kaip ir praėjusieji, buvo kupini iššūkių – nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje iki energijos kainų šoko. Nors finansų rinkos buvo nepastovios, sėkmingai užbaigėme šių metų skolinimosi programą vidaus ir užsienio rinkose.

Šiuo metu Lietuva turi komfortabilius grynųjų pinigų rezervus iždo sąskaitose, tikimės, kad šiuos metus pabaigsime mažesniu nei planuota biudžeto deficitu“, – sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas (Tas pats, kuris nieko bendro neturi su „Ignitis” akcijomis – infa.lt past).

2023 m. Lietuva planuoja skolintis apie 6,6 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas – apie 4,0 mlrd. eurų, kitą dalį – skolinantis vidaus rinkoje išleidžiant VVP – apie 1,9 mlrd. eurų. Taip pat apie 0,6 mlrd. eurų numatyta pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Sąjungos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

2023 m. planuojama investuotojams ir toliau pasiūlyti vietos rinkoje aukciono būdu įsigyti užsienio kapitalo rinkose išplatintų euroobligacijų emisijų papildymus. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius. Kitąmet planuojama sukaupti 0,7 mlrd. eurų 2014 m. išleistai ir 2022 m. vidaus rinkoje du kartus papildytai euroobligacijų emisijai išpirkti 2024 m. sausį.

Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2023 m. bus finansuojamos iš 2022 m. sukaupto lėšų likučio – apie 1,0 mlrd. eurų ir grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų – 0,03 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skola sudarys apie 30,2 mlrd. eurų arba 43,0 procento prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.

infa.lt: Pagal dabar keliamas bankinių palūkanų normas, už 1,7 mlrd eurų sumą teks pakloti mažiausiai 50 mln eurų metinių palūkanų, o įtariant, kad šios skolos greitai atiduoti nepavyks – tai galima šią sumą dauginti iš maždaug tiek metų, kiek bus atidavinėjama skola. Ką tas liudija? – Kad Lietuva jau nebesugeba išsilaikyti iš savo ekonomikos darbo ir vis giliau grimzta į skolas. Vyriausybė pasiteisina tuo, jog kitos šalys prasiskolinusios daugiau. Lenktyniausime katrie daugiau prasiskolinę, o vėliau mokesčių didinimu, kad atiduot tas skolas?