infa.lt

lvzs.lt nuotr

Maisto produktų, elektros energijos kainos kyla, panašu, nebe dienom, o valandom! Negana to, gerokai padidėjo būsto paskolų įmokos jaunoms šeimoms, kai tam, kad suvaldyti infliaciją bendrijos šalyse, Europos Centrinis bankas padidino palūkanų normą.

„Europa jau pradeda svarstyti ir ieškoti priemonių, kurios leistų spręsti didelių maisto ir energijos kainų problemą. Jau šią savaitę drauge su Europos Komisijos bei Europos Vadovų Tarybos nariais Europos Parlamente svarstysime, kaip suvaldyti dirbtinai keliamas kainas dėl vykdomų spekuliacinių veiksmų rinkoje“, – pastebi europarlamentaras Bronis Ropė.

Infliacija Lietuvoje išlieka rekordiškose aukštumose – sudaro net 22,9 proc. Be kita ko, žmonės turi mokėti už maistą ir nealkoholinius gėrimus net 20,6 proc. daugiau nei pernai. Lyg to būtų maža, būsto išlaikymas žmonėms pabrango 37,9 proc. dėl didėjusių elektros energijos ir kitų energetinių išteklių kainų.

Vis daugiau ir daugiau žmonių Lietuvoje nebeįperka maisto ir yra priversti rinktis iš akcinių prekių – net 82 proc. pirkėjų teigė, kad perka tik tas prekes, kurioms yra taikoma nuolaida. Tai, kad vis daugiau lėšų iš šeimos biudžeto atitenka maistui ir sparčiai gausėja gretos tų gyventojų, kurie perka prekes su nuolaida – reikalauja imtis priemonių, kurios leistų atpiginti maistą.

„Nenorėdamas vien tuščiažodžiauti, o realiais darbais prisidėti prie to, kad Lietuvos žmonės nepermokėtų už maistą, kreipiausi į Konkurencijos Tarybą. Įpareigojau šią instituciją ištirti, ar nėra nesąžiningos konkurencijos apraiškų ir kartelinių susitarimų atvejų maisto tiekimo grandinėje, kurie turėtų įtakos maisto kainų šuoliui.

Deja, gavau tik šablonišką atsakymą, kad kainos smarkiai didėjo vien dėl makroekonominių reiškinių ir karo Ukrainoje“, – apgailestavo politikas Bronis Ropė.

Šios savaitės trečiadienį, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pareigūnai Europos Parlamente diskutuos, kaip kovoti su maisto ir komunalinių paslaugų dirbtiniu kainų didinimu, kai prisidengiant ekonomine krize, įmonės kraunasi išties įspūdingus pelnus.

Toli pavyzdžių, kurie įrodo, kad įmonių pelnai išaugo, ieškoti nereikia – jų apstu ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, patikrinus vienos energetikos įmonės, kuri laikoma nepriklausomu elektros energijos tiekėju, viešai skelbiamą finansinę ataskaitą, galima matyti, kad ši įmonė deklaravo uždirbusi 3 475 308 eurus pajamų 2020 metais, tuo tarpu pernai ta pati uždirbta suma gerokai paaugo – sudarė 103 054 779 eurus grynojo pelno.

Socialinė atskirtis Lietuvoje didėja tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų. Regioninė atskirtis šalyje taip pat išlieka gana ryški. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, mėnesinis bruto užmokestis Vilniaus apskrityje 2022-ųjų metų 2-ąjį ketvirtį sudarė 1972,8 eurus, tuo tarpu Alytaus apskrityje toks užmokestis siekė 1425,7 eurų sumą, o Tauragės apskrityje buvo vienas mažiausių – 1384,3 eurai.

„Vien išmokomis negalime išspręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, kurias sukelia pabrangęs pragyvenimo lygis. Reikia ilgalaikių ir efektyvių priemonių paketo, kuris leistų užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms, kai prisidengiant ekonominiu sunkmečiu yra pelnomasi iš žmonių“, – akcentavo Bronis Ropė.