infa.lt

V. Orbano kalba Zalaegerszege – Ajpek Orsi / Telex nuotr.

Dar vienas siužeto posūkis apie Vengriją, siekiančią gauti ES pinigų, bloko viduje didėjančio susiskaldymo fone, rašo britų „Express”.

Oficiali Briuselio nurodyta priežastis  (neišmokant Vengrijai priklausančių pinigų) – Viktoro Orbano vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti, jos manymu, demokratinių ir teisinės valstybės principais grindžiamų reformų.

Nors Europos Komisija pritarė Vengrijos ekonomikos po „Covid” gaivinimo planui, ji nori, kad Budapeštas įvykdytų įkopimą į 27 „viršukalnes”.

Tačiau, Vengrijos požiūriu, ji įvykdė tai, ko buvo reikalaujama, t. y. 17 reformų. Dabar padėtis gali pakrypti Budapešto naudai.

Prancūzija, Vokietija ir Italija – Vakarų Europos valstybės, esančios kitoje ES kultūrinės geležinės uždangos pusėje – paragino Komisiją peržiūrėti savo sprendimą.

Šią savaitę ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija paprašė iš naujo įvertinti Vengrijai taikomas priemones.

Kai kuriuose sluoksniuose manoma, kad Komisija Vengrijai taikė neproporcingas priemones. Tačiau kodėl tariamai pasikeitė nuomonė?

Neabejotinai, tai atspindi nuogąstavimus, kad Komisija gali spausti V. Orbaną laikytis griežtesnio požiūrio kaip tik tuo metu, kai ES reikia vieningo fronto dėl Ukrainos. Savo ruožtu Vengrijos premjeras, susikūręs suverenios tautos gynėjo reputaciją, taip pat negali būti laikomas nuolaidžiu.

Vengrija neseniai vetavo 18 mlrd. eurų vertės ES pagalbos Ukrainai paketą. Nors Budapeštas nepripažįsta jokio ryšio tarp šio klausimo ir Vengrijos galimybės gauti ES pinigus, Briuselyje kyla įtarimų, kad Vengrija veto teise naudojasi siekdama priversti ES pakeisti savo poziciją konservatyvios ES valstybės atžvilgiu.

Dėl to Lenkija – pagrindinė Vengrijos sąjungininkė tarp konservatyvesnių Vidurio ir Rytų Europos valstybių – atsidūrė keblioje padėtyje. Viena vertus, Varšuvą erzina niuansuotesnė Budapešto pozicija Ukrainos atžvilgiu.

Kita vertus, Lenkija pati nuolat kovoja su Briuseliu ir jai reikia, kad Vengrija būtų jos pusėje. Artėjant rinkimams Lenkijoje, daugelis valdančiosios „Teisės ir teisingumo” partijos narių baiminasi, kad ES bando daryti įtaką Lenkijos rinkėjams, mažindama visuomenės paramą „Vieningosios dešinės” koalicijai.

Nors Vakarų Europos šalys gali baimintis, kad Viktoras Orbanas dėl konflikto Ukrainoje taps jų priešininku (panašu, kad pastaruoju metu Orbanas iš tiesų laikosi labiau proukrainietiško tono), iš tikrųjų atotrūkis tarp dviejų Europos pusių – vienos liberalios ir sekuliarios, kitos konservatyvios ir religingos – dabar tikriausiai yra neįveikiamas.

Nors daug kalbama apie tai, kad Vengrijai ir Lenkijai reikia ES pinigų, ilgainiui dauguma Vidurio ir Rytų Europos ES valstybių greičiausiai taps grynosiomis mokėtojomis Briuseliui.

Tuo tarpu Vengrija ir Lenkija, taip pat kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, pavyzdžiui, Čekija, niekada neįstojusios į euro zoną, gali lengviau pasitraukti iš ES nei tokios euro zonos valstybės kaip Italija.

Vakarų europiečiai turės apie tai pagalvoti, kai reikės bendrauti su V. Orbanu. Vakarų Europos vyriausybės taip pabrėžusios liberalių vertybių puoselėjimą, taip pat atsidūrė keblioje padėtyje: jos negali būti laikomos nusileidžiančiomis Vidurio ir Rytų Europos šalims [kurios laikosi priešingų vertybių].

Tuo tarpu nei Vengrija, nei Lenkija negali sau leisti būti laikomos pasiduodančiomis Briuseliui ir gali sutikti su trumpalaikiais ekonominiais sunkumais.

Budapeštas ir Varšuva vis dar įtaria, kad visos šios kalbos apie teisinę valstybę yra labiau skirtos primesti joms Vakarų Europos vertybes.

Vengrija gali būti įsitikinusi, kad nesutarimai ES dabar veikia šalies naudai, o ilgalaikis žaidimas – ir dar kietas – pradeda duoti rezultatų. Tačiau Briuselis nepasiduos be kovos.

Besitęsiantis Vakarų ir Rytų Europos priešiškumas dar toli gražu nesibaigė.