infa.lt

thetimes.co.uk

Saulės „išsiveržimas” | Reuters nuotrauka

1967 metų, gegužės 23 dieną, priešraketinio puolimo perspėjimo sistemos vakarų šalyse nuo Aliaskos iki Jorkšyro, netikėtai išėjo iš rikiuotės, rašo Times. Nuogąstaudamos dėl branduolinio smūgio, JAV karinės oro pajėgos (KOP) skubiai užvedė ir pakėlė į orą taktinius bombonešius ir numetė 23 kilotonų atominę bombą ant Uralo karinės bazės. Toliau sekęs apsikeitimas branduoliniais smūgiais nutrynė nuo žemės paviršiaus Majamį, Leningradą, Astaną ir Birmingemą.

Toks įvykių eigos scenarijus tuomet buvo labai tikėtinas, tvirtina britų leidinys. Tačiau pačiu paskutiniu momentu, kai B-52 jau šildė variklius, Šiaurės Amerikos oro-kosminės gynybos (NORAD) Vadovybės meteorologai aptiko, kad įspėjimo sistemų gedimo priežastimi buvo ne tarybinės elektroninio karo priemonės, o smūgio bangos, kurių šaltinis buvo Saulė.

Dėl šio Saulės išsiveržimo pasaulis atsidūrė per plauką nuo žūties. Incidentas įvyko viso tik praėjus savaitei po amerikiečių karinės operacijos „Cedar Falls“ Vietname pradžios, ir keletą dienų prieš 6 dienų karą Artimuosiuose Rytuose. Pentagonas negalėjo nepriimti įvykusios atakos prieš ryšio priemonės, kitaip kaip agresijos akto, kaip atpildo už jo paties agresiją.

Kolorado universiteto kosmofizikė Delores Nipp daro prielaidą, jog tikėtinos katastrofos pavyko išvengti užgimstančios tuo metu heliometeorologijos dėka. Magnetinės Saulės audros trikdė ryšį planetoje savaitės bėgyje ir buvo tiek intensyvios, kad šiaurės pašvaistę galima buvo pamatyti net Naujosios Meksikos valstijoje.

Tą dieną Arnoldo Snaiderio dirbusio meteorologu NORAD’e vadovybė pasidomėjo, ar pastebi jis ką nors neįprasto. „Atsimenu kaip aš susijaudinęs atsakiau: „Taip, pusė Saulės sprogo!“ Ir po to jau ramiau pranešė detales“, – pasakoja atsargos kariškis.

Šis pranešimas buvo perduotas strateginei JAV karinių oro pajėgų vadovybei, Pentagonui, ir tikėtina, netgi prezidentui Džonsonui. Tragedijos pavyko išvengti.

Kaip primena leidinys, tai buvo jau ne pirmas kartas, kai pasaulis atsidūrė prie totalaus sunaikinimo ribos. 1962 metais, kai JAV prezidento rinkimų lenktynės buvo pačiame įkarštyje, TSRS generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas priėmė Fidelio Kastro pasiūlymą dislokuoti branduolines raketas Kuboje, – viso tik 90 mylių nuo Floridos pakrantės. Įtampą pavyko iškrauti tik po to, kai Džonas Kenedis pažadėjo nebekartoti bandymų įsibrauti į laisvės Salą.