infa.lt

ES nepavyko susitarti dėl 19 mlrd. JAV dolerių lengvatinės paskolos Kijevui. Šį sprendimą vetavo Vengrija. Toks elgesys, pasak pasaulio žiniasklaidos, tik sustiprina Budapešto ir Briuselio tarpusavio prieštaravimus, rašo „Kommersant”.

19 mlrd. eurų, kuriuos ES planavo paskolinti Ukrainai, turėjo padengti šalies 2023 m. biudžeto deficitą. Tačiau Vengrija buvo kategoriškai prieš. Tuo pat metu ministras pirmininkas Viktoras Orbanas tvirtino, kad jis vis dar pasirengęs remti Ukrainą dvišalių santykių srityje, rašo „Financial Times”. Leidinys atkreipia dėmesį į krizinę Vengrijos ekonomikos būklę. Infliacija šalyje šiuo metu yra viena didžiausių ES, ekonomikos augimas yra per silpnas, o biudžeto deficitas yra didelis.

Tuo pat metu, kaip primena „The Daily Telegraph”, praėjusią savaitę Europos Komisija užblokavo 13 mlrd. eurų išmoką Vengrijai, be kita ko, pandemijos padariniams likviduoti, motyvuodama problemomis, susijusiomis su demokratinėmis normomis ir korupcijos lygiu šalyje.

„Der Spiegel” tokį Budapešto elgesį vadina „menkai užmaskuotu bandymu šantažuoti”. Leidinys teigia, kad dabar niekas ES nemano, jog kompromisas su V. Orbanu įmanomas. Laikraščio pašnekovai teigia, kad nė viena ES šalis dar niekada nebuvo taip izoliuota kaip dabar yra Vengrija. Dienraštis „The Daily Telegraph” cituoja Vokietijos žaliųjų atstovą, kuris pareiškė, kad ES nebegali bandyti sutramdyti tokio autokrato kaip Viktoras Orbanas.

Likusios 26 šalys ketina ieškoti alternatyvaus sprendimo dėl paskolos Kijevui, tame tarpe ir be Budapešto. Tačiau ES lygmeniu V. Orbanas gali ir ateityje blokuoti sprendimus, naudodamasis savo veto teise, pažymi „Reuters”.

Tuo tarpu Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmygalis sakė, kad šaliai reikia modernių oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemų, taip pat įrangos energetikos infrastruktūrai remontuoti. Jo teigimu, pusė visų šalies elektrinių buvo apgadintos. Ispanijos laikraščio „El Pais” teigimu, Ukrainos ligoninės gali nutraukti kai kurias operacijas ir sutelkti dėmesį tik į skubios pagalbos teikimą.

Tuo pat metu, kaip pažymi „Politico”, NATO yra susiskaldžiusi dėl Ukrainos stojimo į aljansą. Kai kurie neįvardinti dalyviai esą nenori provokuoti Kremliaus. Kaip pavyzdį leidinys pateikė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą apsvarstyti saugumo garantijas Rusijai, jei ji grįžtų prie derybų stalo.