infa.lt

Darbo automatizavimas gali paveikti ne tik žemos kvalifikacijos profesijas, pavyzdžiui, kasininkus, taksi vairuotojus ir kurjerius. Menininkai taip pat turėtų saugotis mašinų invazijos.

Dirbtinis intelektas (DI) jau pradėjo konkuruoti su menininkais ir dizaineriais, o dabar atėjo eilė dainininkams. „Tencent Music Entertainment” sukūrė dirbtinį intelektą, kuris atlieka tūkstančius dainų įvairių atlikėjų balsais.

Daugelis kūrinių sulaukia milijonų peržiūrų, o sėkmingiausias hitas perkopė 100 milijonų peržiūrų ribą. Visa ši veikla dabar yra pilkojoje zonoje – balsus lengva nukopijuoti ir naudoti be jų savininkų leidimo.

Viena didžiausių Kinijos transliacijos platformų „Tencent Music Entertainment” (TME) neseniai pranešė, kad jos dirbtinio intelekto sistema per pastaruosius tris mėnesius atliko daugiau nei tūkstantį dainų. „Lingyin Engine AI” dainuoja įvairių atlikėjų balsais ir, sprendžiant iš klausytojų reakcijos, jam sekasi visai neblogai, rašo „ZME Science”.

Kompozitoriams ir tekstų autoriams „Lingyin Engine” suteikia puikią galimybę išgirsti savo dainą atliekamą praeities ir dabarties žvaigždžių, pavyzdžiui, Elvio Preslio. Tiesa, TME apribojo prieigą prie instrumento ir dabar leidžia dainas, kuriose skamba jau mirusių ir dar gyvų populiarių Kinijos dainininkų balsai.

Bendrovė teigia, kad vienas iš kūrinių – „Today” – buvo pirmasis dirbtinio intelekto hitas, pasiekęs daugiau nei 100 mln. peržiūrų ir uždirbęs beveik 350 000 dolerių.

Jei taip, artimiausiais metais muzikos pramonės laukia dideli sukrėtimai. Kažkas panašaus vyksta ir kitur: Anthony Martini ir Brandono Lee sukurtas DI reperis FN Meka šiemet pasirašė sutartį su „Capitol Records”. Tiesa, šiuo atveju balsas yra žmogaus, bet muzika ir žodžiai – mašinos. Pietų Korėjoje taip pat populiarios dainos, kurias gyvai atlieka dainininkai pagal DI muziką.

„Lingyin Engine” išsiskiria ir tuo, kad susintetinus žmogaus balsą dirbtinis intelektas gali sukurti begalę dainų bet kokia kalba ir bet kokiu muzikos stiliumi. Tokioms bendrovėms kaip „Tencent Music”, kurios kasmet išleidžia milijonus dolerių dainininkams sumokėti, dirbtinio intelekto atlikėjų tendencija gali tapti nesibaigiančiu pajamų šaltiniu.

Reaguodami į dirbtinių atlikėjų atsiradimą, gyvieji atlikėjai gali pradėti ginti savo finansinius interesus uždrausdami naudoti savo balsus. Kai dainininko balso modelis atsiranda duomenų bazėje, jo negalima kopijuoti be teisinių pasekmių.

Pasak teisės mokslininkų, šiuolaikiniuose autorių teisių įstatymuose neatsižvelgiama į dirbtinį intelektą. Teisiniu požiūriu algoritmų sukurtos melodijos patenka į didžiulę pilkąją zoną. Dabar šioje srityje yra keliolika problemų ir nėra parengtų sprendimų.